Alkoholinių gėrimų gamintojai dažnai kaltinami siekiu nugirdyti tautą ir iš to susižerti gražaus pelno. Tačiau patiems gamintojams tokie teiginiai kelia atlaidžią šypseną. Išprusęs, alkoholinių gėrimų skirtumus išmanantis vartotojas šiam verslui yra žymiai naudingesnis, nei alkoholikas, perkantis pigiausią gėrimą.
Sukelia atradimo džiaugsmą
Vis dar retas lietuvis paklaustas atsakys, kuo „Cabernet Sauvignon“ skiriasi nuo „Merlot“ vynuogių, ar škotiškas viskis nuo burbono. Net ir apie mūsų regiono tradicinį stiprųjį gėrimą – degtinę – dažnas supranta tik tiek, kad kuo brangesnė ši – tuo ryte mažiau skauda galvą. Nors ir tokia nuomonė ne visada pasitvirtina.
„Alkoholio vartojimo kultūra, lyginant su Vakarų ar Pietų Europos šalimis, Lietuvoje dar tik bręsta, nesame labai išprusę šioje srityje. Tai nėra vien tik prastesnių finansinių galimybių išdava. Daug kas priklauso ne nuo pinigų, bet nuo požiūrio. O žvelgiant iš alkoholio gamintojų stovyklos, bendrovėms vertingesnis klientas perkantis butelį kokybiško brangesnio gėrimo nei tris butelius pigaus“, – pabrėžė Baltijos šalių gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio prezidentas Romas Apulskis.
ABBI klasteris šiuo metu vykdo tęstinį trejų metų projektą, kuriuo siekia tobulinti lietuvių skonį vynams. Įvairiose šalies parduotuvėse įsikūrė vyno skyreliai su geografinėmis nuorodomis, kuriuose pirkėjai gali daugiau sužinoti apie konkretaus regiono vyno rūšis, konsultacijose dalyvauja vyno ekspertai. Vyninėse ir restoranuose rengiamos degustacijos, o norintys dar giliau išplėsti žinias kviečiami į seminarus apie vynus.
„Naujos žinios, ypač įgytos degustacijų metu, suteikia daug džiaugsmo. Ypač kai žmogus ima skirti, kad „Cabernet Sauvignon“ vynuogės turi ryškų serbento kvapą, o „Pinot Noir“ vynas yra švelnesnis, liežuvio nesutraukia. Kelti alkoholio vartojimo kultūrą, tiesą sakant, dažnai trukdo griežti alkoholio reklamos ribojimai. Kaip dažnai, taip ir šiuo atveju, draudimai nieko neišsprendžia, o sukelia priešingą, neigiamą efektą“, – įsitikinęs R.Apulskis.
Baltijos regionas – degtinės gimtinė
Lietuvių gamintojams kurti išskirtinius vynus nepadeda ir mūsų krašto žaliava – rūgščios uogos ir vaisiai. Norint paskatinti fermentaciją tenka į vyną dėti cukraus, kuris keičia gėrimo skonį. Tad dažniau lepinamės iš pietinių šalių atkeliavusiais vynais. Nors, ABBI prezidento nuomone, tobulėti yra kur. Išskirtiniu produktu galėtų tapti ir kokybiškas obuolių vynas, kuris šiuo metu yra sutapatintas su prasčiausios reputacijos gėrimais.
Lietuvoje iš praeities vis dar gajūs kai kurie mitai. Pavyzdžiui, kad geras alus ar vynas negali būti stiprus, nors pasaulyje šlovę yra pelnę kokybiški stiprūs belgiški alūs ar Porto vynai.
„Žinoma, Lietuva, kaip ir kaimyninės šalys, nuo seno yra degtinės gamybos kraštas. Tačiau mes ir kaimynai sau kaip degtinės regionui galėtume atstovauti geriau. Šiuo metu klasteryje kartu su skandinavais ir Baltijos kaimynais brandiname planus apie save, kaip degtindarius, pasauliui pranešti garsiau. Istoriškai turime visas teises į gimtojo degtinės regiono vardą, nes protėviai mūsų degtinę ėmė varyti dar XIV–XV amžiuje“, – sakė R. Apulskis.
Gėrimų pramonę vienijantis ABBI klasteris įkurtas 2009 metais. Klasteris vienija įmonių grupę „Alita“, bendroves „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, „Italiana Lt“, „Boslita“ ir Ko, „Stumbras“, vyno platintojų įmones, Kauno technologijų universitetą, Someljė asociaciją, kitas su gėrimų pramone susijusias įmones. Klasterio įmonėse dirba apie 2000 darbuotojų, jos superka ir perdirba apie 130 tūkstančių tonų žemės ūkio produkcijos.
Kodėl dingo komentaras su klausimu : AR UŽ STRAIPSNĮ SUMOKĖTA? Nes lziniose toks tekstas yra su rėmėjų žyma. O kaip čia ?
Ar Lietuvoje bus nustota reklamuoti narkotinė medžiaga – alkoholis?
http://www.zaliojilietuva.lt/ar-lietuvoje-bus-nustota-reklamuoti-narkotine-medziaga-alkoholis-2698.html