Šį rudenį vis garsiau atsiritant rinkos kritimo prognozių bangai, svarbiausia būtų neprarasti racionalumo ir nepaskęsti visuotiniame nevilties potvynyje.

Tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonominė rinka šį rudenį pasitinka su daugybe klaustukų ir nemenka nerimo gaida. Jau kurį laiką stebime akcijų kainų šuolius, nestabilios žaliavų kainos, euro zonos valstybes kamuoja gana ilgai neišsprendžiamos problemos, bijomasi euro nuvertėjimo ir infliacijos didėjimo. Girdime optimizmo nepuoselėjančias ekonomistų prognozes, o ir politikai prabilo apie antrosios krizės bangos galimybes pasaulyje ir Lietuvoje. Tiesa, Lietuvoje, kaip ir praėjusį kartą, apie tai gali būti prabilta kiek pavėluotai. Ir rimtesnių pasirengimo galimiems finansiniams nuopuoliams ženklų kol kas nematyti.
Nors, atrodo, prie nestabilumo per kelerius metus jau pripratome ir kai kurias finansines pamokas išmokome, vis dėlto, artėjant antrajai galimai kritinei bangai, kyla klausimas – o kaipgi elgtis?
Šįkart svarbu turėti galvoje keletą veiksnių. Pirmiausia kils klausimas – ar verta skolintis? Jei finansų sektoriaus padėtis prastės, pinigai (vadinasi, ir paskolos) gali brangti. Taigi ir verslas, ir gyventojai neabejotinai praleis ne vieną valandą svarstydami, ar verta prisiimti papildomą finansinę atsakomybę ir ar apskritai pradėti nuosavo būsto projekto įgyvendinimą. Greičiausiai skolinsimės daug atsargiau. O jei ryšimės skolintis, labai atidžiai ir kruopščiai įvertinsime savo galimybes padengti augančias skolinimosi palūkanas.
Antra vertus, dabar skolintis ir mokėti fiksuotas palūkanas yra palanku. Dabar tinkamas metas išsimokėtinai įsigyti neatidėliotinų pirkinių. Iš vartojimo paskolų didėjimo tendencijų ir vartojamojo lizingo rodiklių matome, kad kurį laiką jautęsis ekonomikos atsigavimas paskatino gyventojus vėl išdrįsti pirkti ir pasirūpinti savo gyvenimo kokybe. Tiesa, žmonės perka tai, kas būtiniausia. Paskolos prabangos prekėms įsigyti taip ir neįsibėgėjo – šią išlaidavimo pamoką jau esame išmokę.
Šį rudenį vis garsiau atsiritant rinkos kritimo prognozių bangai, svarbiausia būtų neprarasti racionalumo ir nesileisti paskęsti visuotiniame nevilties potvynyje. Šiuo atveju vertėtų prisiminti seną klasikinę priemonę – taupymą. Neabejotinai vėl ūgtelės taupomosios sąskaitos – indėlis banke su aiškia palūkanų grąža taps stabiliausia priemone, kuri užtikrins ir finansinį, ir psichologinį saugumą.
Galintiems ir norintiems investuoti ilgesniam laikui dar vienu stabilumo garantu taps fiksuoto pajamingumo įmonių ar valstybių obligacijos. Beje, šioje vietoje svarbu nesuklupti – žvalgantis obligacijų būtina įvertinti valstybės ar įmonės stabilumą ir nesileisti į itin didelio pajamingumo paieškas, mat šalia didelių greitų pajamų slypi ir didelė rizika. Turint ūpo rizikuoti, verta išgirsti ir apie “šalutinį poveikį”, t.y. būtina pasitarti su finansų specialistu.
Viso pasaulio investuotojai puikiai mato, kad šiuo metu rinkose “miega buliai ir žaidžia meškos”. “Bulių laikotarpiu” laikomas periodas, kai akcijų indeksai nuolat kyla, o investuotojai nusiteikę optimistiškai. Buliaus simbolis finansų rinkoje kyla iš aršaus atakuojančio gyvulio, taip iliustruojant rinkos dalyvių nuotaikas. “Meškų laikotarpis” siejamas su krintančiomis nuotaikomis ir net ekonominėmis krizėmis, kai rinkose žaidžia atsargieji, ilgalaikiai ir lėtieji dalyviai – jie tarsi meškos, prabudusios iš žiemos miego.
Remiantis šia simbolika, rinkose šiuo metu “bunda meškos”, o tai reiškia, kad investuotojai dažniau renkasi ilgalaikes stabilesnes investicijas, auksą, išvestines su aukso kaina susietas priemones, subalansuotos rizikos investicinius fondus, pastovų pajamingumą generuojančius instrumentus, neskuba parduoti, analizuoja ir laukia naujos situacijos. Kai kalbama apie auksą, kurio populiarumas sparčiai didėja ir Lietuvoje, svarbu pabrėžti, kad jis yra ilgalaikė investavimo priemonė, ir spekuliuoti juo nepatartina.
Atrodo, kad “meškos” rinkose karaliaus dar netrumpą laiką, todėl belieka elgtis pagal jų principus ir sekti situaciją.

Įkirta
Viso pasaulio investuotojai puikiai mato, kad šiuo metu rinkose “miega buliai ir žaidžia meškos”.