"Veido" archyvas

Kiekvienas gamintojas savaip stengiasi vilioti pirkėją, todėl tik šio išprusimas ir budrumas gali padėti atskirti kas yra kas

Maitindamiesi aukščiausios rūšies mėsos gaminiais nesame apsaugoti nei nuo antrarūšių produktų, nei nuo sintetinių priedų. Šalies įstatymai gamintojams leidžia į dešras malti odas, pilti dervas, gardinti jas gliutomatais.

Perkate aukščiausios kokybės mėsos gaminius ir manote, kad valgote kokybišką ir sveiką maistą? Galvokite iš naujo. Nes šiuo metu kai kurių Lietuvos gamintojų gaminamuose aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose neįtikėtinai daug šlamšto ir sudedamųjų dalių, su sveikata neturinčių nieko bendra.

Tad kas atsitiko, kodėl vis daugiau mėsos ir jos produktų yra nebetinkami nei valgyti, nei kitam patiekalui gaminti?

Priminsime, kad vienintelėje Lietuvoje visi mėsos gaminiai priskirti tam tikros rūšies kokybės kategorijai, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nusipirkti kokybišką ir maistine verte tinkamą dešrą turėtų būti visai nesudėtinga.Dauguma žmonių, pirkdami brangesnius aukščiausios rūšies mėsos gaminius, šventai tuo tiki. Paprastas vartotojiškas įsitikimas, kad aukščiausios rūšies mėsos gaminiai geresni, skanesni, kvapnesni, neantrarūšiai, netenka prasmės išsamiau panagrinėjus įrašus etiketėse. Jose po dideliu užrašu “Aukščiausia rūšis” mažomis raidėmis keliolika eilučių vardijama produkto sudėtis, kurią perskaičius dingsta bet koks noras valgyti šį “aukščiausios rūšies” gaminį. Ir čia prisimenamas toks personažas iš “Dviračio šou” Saulius Poškus, kuris aiškina praturtėjęs gamindamas dešras be mėsos, tiksliau, iš kanopų.

“Aukščiausia mėsos rūšis reiškia, kad produkte yra naudojama mėsa, negali būti mėsos pakaitalų, negali būti užpildų. Pirma rūšis reiškia, kad produkte jau gali būti pakaitalų ir užpildų, t. y. sojų, krakmolo. Pakaitalų gali būti iki 2 proc., užpildų – ne daugiau 3-jų proc. O antros rūšies mėsos gaminiuose gali būti visko: ir pakaitalų, ir užpildų, ir mechaniškai nuo kaulų atskirtos mėsos. Kiekiai neribojami”, – aiškina dr. Alvija Šalaševičienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Kauno kolegijos docentė.

Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje “Veidui” pasiteiravus, ar vadinamuosius aukščiausios rūšies produktus galima taip vadinti, kai daugumos iš jų jau nebeįmanoma valgyti, atsakyta, jog juos valgyti vs dėlto galima ir pamosuota tuo pačiu pasenusiu Lietuvos standartu LST 1919 “Mėsos gaminiai”.

Seimo sveikatos komiteto narės Agnės Zuokienės teigimu, šiuo metu Lietuvoje galiojantis “Aukščiausios rūšies” standartas galioja jau 6 metus. “Per tą laiką visuomenės susidomėjimas maisto ir sveikatos ryšiu bei individualius poreikius tenkinančių maisto produktų pasirinkimui nuolat didėjo, vartotojas tapo reiklesnis, todėl būtina “Aukščiausios rūšies” standartą keisti ir nebeklaidinti vartotojų, kad taip paženklinti gaminiai yra nepriekaištingos kokybės”, – tikina Seimo narė.

Gamyba išsigimsta

Taigi Lietuvoje susiklosčiusi išties paradoksali situacija. Savo šalyje užaugintas lietuviškas baltąsias kiaules eksportuojame į Rytus, o iš Vakarų į savo šalį įsivežame gana prastos kokybės kiaulieną ir kitokią mėsą. KTU mokslininkų tyrimai parodė, kad įvežtinės mėsos kokybė prastėja, o tai esą lemia spartus žemės ūkio gamybos intensyvinimas.

Todėl nieko kesita, kad kasmet Lietuvoje vis daugėja maisto kokybe nusivylusių žmonių. Šiemet Europos Komisijos atlikta europiečių apklausa parodė, kad lietuviai Europoje labiausiai nepasitiki mėsos gaminių kokybe. Savo šalies mėsininkais taip pat nepasitiki Bulgarijos, Danijos, Latvijos, Liuksemburgo, Lenkijos ir Slovakijos gyventojai. Tokie rezultatai sukėlė diskusijas Briuselyje. Todėl EK ketina pradėti specialius tyrimus ir ieškos sprendimų, kaip apsaugoti mėsos vartotojų sveikatą. Dabar galiojantys ES teisės aktai mėsos gamintojams leidžia naudoti visą eilę sintetinių priedų, kurių medikai jau šiandien rekomenduoja vengti.

Gelbėti savo šalies gyventojus nacionaliu lygiu galėtų ir Lietuva. Tačiau išskirtinai mūsų šalyje galiojančiame standarte apie draudimą naudoti sintetinius priedus nėra net eilutės, o mėsa įvardijama netgi odelės, kepenys ir plaučiai. Visa tai gali būti malama į aukščiausios rūšies dešras. Taigi kas nedraudžiama, tas leidžiama.

Maitintis antrarūšiu maistu nedraudžiama

Dar vasaros pabaigoje A.Zuokienė kreipėsi į Vyriausybę, siūlydama sudaryti darbo grupę lietuviškų mėsos gaminių kokybės ir saugos reglamentavimams tobulinti. Tačiau reakcija buvo labai abejinga.

Vienas iš VšĮ “Sveiko vaiko institutas” įkūrėjų Linas Šivis įsitikinęs, kad rūpinimasis žmonių sveikata kertasi su mėsos gamintojų pasamdytų lobistų veikla. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius bando teisintis, kad Lietuvoje kokybiškų, sveikų ir saugių produktų pirkėjų labai mažai. Todėl esą gamintojai priversti gaminti tai, ką perka į kainą žiūrintis pirkėjas. Beje, E.Mackevičius sutinka, kad kai kurie mėsos gaminiai žmonėms yra netgi mažiau vertingi nei naminių gyvūnėlių ėdalas, tačiau tokių produktų esą pageidauja patys prekybos centrai.Atkreiptinas dėmesys, kad neretai prekybos centrų prekių ženklais pavadintos dešros yra gaminamos net ne Lietuvoje, o Lenkijoje.

Pasak Seimo narės A.Zuokienės, didžiulė bėda, kad Lietuvoje nėra jokių kontrolės svertų vertinti būdvardžius – “gardi”, “skani”, “nuostabi”, “ypatinga”, “ekstra”, “premium” ar pan. “Dažniausiai šiuos epitetus kuria reklamos agentūrų atstovai, net neragavę savo reklamuojamų produktų”, – dėsto pašnekovė.

Taigi kiekvienas gamintojas savaip stengiasi atkreipti dėmesį ir vilioti pirkėją, ir tik šio išprusimas bei budrumas gali išmokyti atskirti kas yra kas. Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad ES reglamentas įpareigoja gamintojus neatsakingai nenaudoti gyventojų sveikatai gerinti teiginių, tačiau ant pakuočių galima pamatyti užrašą “sveikas”. Dažniausiai tai reiškia, kad kompanija užpatentavo tokį ženklą ir rašo jį ant pakuotės, nors joks mokslininkas ar laboratorija negalėtų patvirtinti, kad tas gaminys suteiks jėgų ar sveikatos.

“Beje, šiandien vartotojas dar nežino, kad netgi perkant maltą mėsą reikia atidžiai skaityti etiketes. Vienoje etiketėje bus parašyta – malta mėsa, kitoje – mėsos faršas. Tai skirtingi dalykai. Maltoje mėsoje turėtume nerasti nė vieno priedo, išskyrus 1 proc. druskos. O jeigu perkame faršą, tai pagal teisinius aktus jame gali būti pridėta visko – ir vandens, ir sojų, ir krakmolo”, – vardija Maisto technologijos žinovė A.Šalaševičienė. Visiems, norintiems valgyti išties kokybiškus mėsos gaminius, specialistė siūlo pirkti mėsos gabalą ir produktus gaminti namie.