Dainius Pavilionis sugeba tuo pačiu metu repetuoti su Lietuvos kariuomenės orkestru, dirbti Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiuoju dirigentu, dėstyti Muzikos ir teatro akademijoje, ruoštis Nacionalinio operos ir baleto teatro premjerai ir dar – savo rankomis ręsti šeimos namą.

G.Verdi opera „Ernani“ – pirmas pastatymas, kurį D.Pavilionis rengiasi diriguoti Nacionaliniame operos ir baleto teatre ir tuo pačiu – pirmas kartas, kai jam tenka būti kitų dirigentų (šiuo atveju – svečių iš Italijos) asistentu. „Tokiu atveju turi paklusti statytojų valiai ir diriguoti ne taip, kaip pačiam norėtųsi, o kaip reikalauja vienintisas spektaklio sprendimas“, – aiškina Dainius.
Svečiai yra svečiai: pastato spektaklį, padiriguoja premjerinius spektaklius ir išvažiuoja. O kasdienį sezono repertuarą tenka „vežti“ saviems. Kaip žinia, tų „savų“ sostinės reprezentaciniame teatre nėra daug, tad kvietimų diriguoti spektakliams anksčiau ar vėliau sulaukia ir jauni dirigentai.
Dainiui šios progos teko laukti ganėtinai ilgai: net penkiolika metų. Iki tol dirbo su keliais chorais (pirmoji Muzikos ir teatro akademijoje jo įgyta specialybė – chorvedyba) ir dirigavo Lietuvos kariuomenės orkestrui.
„Po studijų buvo sunku, niekas išskėstomis rankomis nelaukė. Iš nevilties buvau net automobilių variklių remonto įmonę įsteigęs. Visgi laiku susipratau, kad norėčiau likti muzikos pasaulyje“, – paskaoja D.Pavilionis.

Dirigentas lauko pratybose

Bet Lietuvos kariuomenėje algos mokamos už karinius laipsnius, o ne už dirigavimą ar triūbos pūtimą. Tai reiškia, kad orkestro nariai čia privalo lankyti karinius kursus, laikyti fizinio parengimo normatyvus, sugebėti taikliai šaudyti, pagal grafiką kartą per mėnesį dalyvauti budėjimuose ir t.t. Dainius juokiasi, kad jam, sportininkui, sunkiausia buvo ne ištvermės žygiuose ir lauko pratybose, o tuomet, kai teko plaukus nusiskusti kareivišku stiliumi.
Karinės ir fizinės parengties normatyvus visam orkestrui tenka laikyti dukart per metus: pavasarį ir rudenį. „Kai lieka maždaug mėnuo, dirigentai praneša: vyrai, susiimam. Tada visi pradeda sportuoti, kūsta tiesiog akyse. Tačiau po išbandymų atsigriebiam“, – šypsosi dirigentas.
Prezidento Algirdo Brazausko rūpesčiu Lietuvos kariuomenės orkestras praturtėjo padoriais instrumentais. Tiesa, jie tausojami ypatingiems koncertams, o lauko paraduose ištisus metus įvairiausiomis oro sąlygomis tarnauja ne prasčiau blizgantis, bet senesnis instrumentų komplektas. Dainius apgailestauja, kad jau penkerius metus kolektyvas nėra buvęs gastrolėse, nors anksčiau puikiai reprezentuodavo Lietuvą įvairiuose užsienio festivaliuose. Beliko iškilmingos ceremonijos prie Prezidentūros, Seimo ar Krašto apsaugos ministerijos bei keli Lietuvoje organizuojami pučiamųjų muzikos renginiai. Daugiau tarsi niekam nieko nebereikia… Tiesa, atlyginimais, nors krizės metu ir apkramtytais, Kariuomenės orkestro muzikantai skųstis negalėtų: jie sostinėje nusileidžia nebent Nacionalinės filharmonijos kolektyvuose dirbančių kolegų algoms.

Išsimaudyti jūroje nepavyko

Dainius neslepia, kad sutikęs dirbti Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiuoju dirigentu daugiau „pradirba“ degindamas benziną greitkelyje Vilnius-Klaipėda, negu realiai uždirba. Tačiau jei ne uostamiestyje pastatyti spektakliai – kažin ar būtų sulaukęs kvietimo diriguoti Nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Apie tris Klaipėdoje praleistus sezonus dirigentas atsiliepia lakoniškai: „Matot mano žilus plaukus? Tai va, žinokit: prieš trejus metus jų nebuvo“. Per visą vasarą mėgstantis nardyti ir meškerioti Dainius taip ir nerado valandėlės ištrūkti prie jūros, ląstai ir meškerės tuščiai gulėjo bagažinėje. Tačiau pasidžiaugia, kad muzikinio teatro orkestras per keletą metų gerokai atjaunėjo, o šįmet po vasaros atostogų dauguma muzikantų susirinko savarankiškai išmokę Rimanto Giedraičio simfoninės siuitos „Sudie, Maiklai“ partitūrą. Nors anksčiau jauni muzikantai, kurie po repeticijų papildomai grodavo namuose, netgi susilaukdavo vyresnių orkestro kolegų pašaipėlių.
Muzikantus į Klaipėdą D.Pavilionis vilioja net iš Baltarusijos. Žinoma, reprezentacinio šios šalies kolektyvo – Baltarusijos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro – muzikantų lietuviškomis algomis nesuviliosi, tačiau kituose Minsko orkestruose muzikanto atlyginimas siekia 250-300 JAV dolerių per mėnesį. O vidutiniško buto nuoma Baltarusijos sostinėje atsieina 400 JAV dolerių. Kai tenykščiai muzikantai paskaičiuoja, kad Klaipėdoje užsidirbtų ne tik būstui, bet ir maistui, vienas kitas ryžtasi gyvenimo pokyčiams. Tokių pavyzdžių jau yra, ir naujokai pamažu keičia orkestro veidą.