Prikišus nosį prie savaitraščio „Literatūra ir me­­nas“ gruodžio 2 d. numerio įmanoma per­­­skaityti tamsiame fone vos matomą viršelio antraštę: „Pilietinio karo nuojauta“. Žodis „pi­lietinio“ perbrauktas. Tai teikia optimizmo. Kaip ir tai, kad antraštei parinktas smulkiausias šriftas.

Arūnas BRAZAUSKAS

Kartais smagu apžvelgti kitą profesionalą. Arūnas Spraunius „Literatūroje ir mene“ tąkart išspausdino rašinį „Rietenų geopolitika, barnio kultūra…“. Kažkas (gal jis pats) parinko tekstui antraštėlę-kepurėlę „kas svarbiausia (iš reklamos metafizikos)“.

Skaitome A.Spraunių: „Panašu, kad Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose atpalaidavo panieką ir elitams, ir demokratinėms vertybėms pačiose įvairiausiose planetos vietose. Neapykantos ir įniršio žodynas turi galimybių sklisti pagal stilistinį algoritmą, kurį seniausiai nubrėžė Čečėnijos lyderis-oratorius Ramzanas Kadyrovas, į savo retorikos apyvartą įtraukęs tokius posakius kaip „būrelis niekšingų liberalų“, „puspročiai padugnės“, „bailių šunų smarvė“, „šakalai bus nubausti“ ir taip toliau. Feodalams išminčiais prisiduoti nėra jokio reikalo.“

Prieš tai autorius priminė: „Rojus – mandagiųjų buveinė, taip XIII a. skelbė šventasis Tomas Akvinietis, neabejotinai nenujausdamas, kokių entuziazmo aukštumų pasieks žmonija vos po 750 metų. Regis, dabar retorikos lygyje globaliu mastu liudijame viešosios laikysenos slinktį į priešingą pusę.“

Taigi, kas šiandien svarbiausia toje „reklamos metafizikoje“? Ar tai, kad galiūnai liovėsi mandagiai kalbėti?

Įsigalinčią barnio kultūrą A.Spraunius sieja su pinigais: „Atsakingą turinį patraukus į kokį šeštą planą, būtent Vladimiro Žirinovskio mentalinio tipo personažai pagrįstai didžiuojasi pasiekę tikslą, kai užvaldo publikos dėmesį ištransliavę net visiškai apgailėtinus dalykus ir išpešę sau naudos iš viešąją erdvę „moderuojančių“ vertelgų, kurie irgi mano pasiekę tikslą, mat arba sėkmingai „paėmė transliavusiojo pinigus“, arba sėkmingai uždirbo išmesdami į viešumą bet kokią informaciją. Visi kaip ir laimingi.“

Kadangi mentaliteto atžvilgiu V.Žirinovskį kai kas linkę sieti su Donaldu Trumpu, verta priminti, kad pastarasis yra profesionalus šoumenas. Nuo 2004 m. rodomame TV žaidime „Mokinys“ („The Apprentice“) sezono laimėtojas vieniems metams tampa vienos iš D.Trumpo kompanijų vadovu už 250 tūkst. dolerių tam kartui.

D.Trumpo nusišnekėjimus, kurie erzina pažangiąją žmoniją, galima laikyti šoumeno įpročiais. Greta to, kad plepa, tokios programos vedėjui tenka priimti sprendimus. Tarp laidos dalyvių atrastas vadovas turėtų ne vien kainuoti ketvirtį milijono, bet ir duoti pelno D.Trumpo imperijai.

Atrodo, nesiveržiantis į valdžią įtakingas respublikonas Newtas Gingrichas, buvęs Kongreso atstovų rūmų pirmininkas, pareiškė, kad išrinktasis prezidentas renkasi kadrus kaip laidoje „Mokinys“: kalbasi akis į akį ir paskui atmeta. N.Gingrichas gerai įvertino D.Trumpo kantrybę, pavyzdžiui, filtruojant kandidatus į valstybės sekretoriaus postą.

Vis dėlto vieną įspūdingą pasirinkimą D.Trumpas jau padarė. Gynybos sekretoriumi tapo atsargos generolas Jamesas „Pasiutęs Šuo“ Mattisas. Jūrų pėstininkų vadas, dalyvavęs kovinėse operacijose Afganistane ir Irake, garsėja savo aforizmais, pavyzdžiui, „Būk mandagus, profesionalus, tačiau turėk planą užmušti kiekvieną, kurį sutinki“; „Kai kurie žmonės mano, jog turite jų nekęsti, kad nušautumėte. Nemanau, kad turėtumėte. Tai tiesiog darbas.“

Jau vien garbinga pravardė Pasiutęs Šuo (Mad Dog), kurią ir D.Trumpas, ir pats generolas vartoja viešai, leidžia manyti, kad kariškių mandagumas yra kitoks. Kita vertus, gen. J.Mattiso bibliotekoje – per septynis tūkstančius knygų. Pats jis mielai cituoja antikinius autorius, pavyzdžiui, Julijų Cezarį, Marką Aurelijų ir skatina jūrų pėstininkus skaityti.

Net ir generolas karo lauko sąlygomis negali nesikeikti. Šiuo požiūriu Pasiutęs Šuo nemandagus kaip nepraustaburnis R.Kadyrovas. Tačiau Pasiutęs Šuo griežtai pasisako prieš belaisvių kankinimą, o R.Kadyrovo valdose žmonės kankinami ir žudomi. Matyt, svarbu ne vien tai, kas kaip šneka, bet ir ką daro.

JAV gynybos šefo paskyrimas stiprina karo nuojautą tuo požiūriu, kad toks profesionalas labai tinka karo sąlygomis. Ką jam veikti Pentagone taikos metu?