Praėjusių metų pabaigoje vykę Utenos rajono jaunimo apdovanojimai parodė, kad Utenos jaunimas – kuriantis, ieškantis, planuojantis, veikiantis.
Lolita Kaminskienė
Dar rudenį Utenos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungai „Apskritasis stalas“ paskelbus geriausiųjų rinkimus ir pakvietus balsuoti už pačius „pačiausius“, sulaukta begalės jaunųjų sportininkų, menininkų, savanorių, lyderių kandidatūrų. Garbingi apdovanojimai paskatino ir toliau sėkmingai mokytis, aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir siekti užsibrėžtų tikslų.
Kad netrūktų įvairovės…
Dovilė Bikelytė, Utenos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ prezidentė, sako, kad Utenoje jaunimo organizacijų yra nemažai. Daugelis jų ir susibūrusios į „Apskritąjį stalą“. „Sprendžiame rimčiausias problemas, diskutuojame aštriausiais klausimais, – sako prezidentė. – Visi mūsų sprendimai ir planai visada pasiekia Utenos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybą, kuriai vadovauja Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas. Mes žinom: jei klausimus pradeda spręsti taryba, viskas iki galo bus sutvarkyta. Meras dar nėra nė karto atsisakęs mums padėti. Manau, kad mūsų taryba, palyginti su kitų savivaldybių jaunimo tarybomis, yra labai aktyvi ir veikli. Problemos, klausimai sprendžiami greitai ir operatyviai.“
Tačiau vien girtis, pasak prezidentės, nekuklu. Utenoje, kaip ir kitur, yra aktyvaus ir neaktyvaus jaunimo. Pastarąjį sudominti kokia nors veikla nelengva, nebent ta veikla juos paliečia asmeniškai. Bet „Apskritasis stalas“ rankų nenuleidžia: jei tik įmanoma, tuos neaktyviuosius kviečia į jaunimo organizacijas, buria vienai ar kitai veiklai. Ir ką gi – pastangos veltui nenueina: susidomėjimas jaunimo veikla didėja, jaunimo organizacijų narių po truputį gausėja. „Matyt, nebepopuliaru būti nieko neveikiančiu „sėdūnu“, – spėja Dovilė. – Antra vertus, ir nereikia, kad visi būtų aktyvūs. Gyvenime pradėtų trūkti įvairovės.“
Ką jaunimas veikia Utenoje? Be įvairių mokymų, seminarų, susitikimų, konferencijų, vykstančių po pamokų ar paskaitų, dar yra internetinė jaunimo televizija UTV, jaunimo „Juventus“ krepšinio lyga, kuriai vadovauja į Angliją studijuoti išvažiavęs, bet organizacinio darbo Utenoje nemetęs Paulius Čyvas, klubai „Laisvalaikis“ ir „Lava“, pagaliau dviejų abiturientų Karolio Stankevičius ir Kasparo Mociūno (dabar jie jau studentai) įkurtas baras „Paletė“, iškart tapęs populiariausia jaunimo susibūrimo vieta mieste.
„Nepamirškim bendrų su savivaldybe renginių, vieno kurių metu rajono vadovais vienai dienai tampa mokiniai, – sako Dovilė. – Tie patys jaunimo apdovanojimai, pernai surengti jau penktą kartą, tampa vis populiaresni, nebegalintys priimti norinčiųjų į patekti į jų ceremoniją ir skatinantys būti pačiais geriausiais įvairiose srityse. Populiari ir savaitės trukmės jaunimo stovykla, kurioje buvimas kartu išmoko ne tik virti valgyti ant laužo dideliam būriui stovyklautojų, bet ir bendruomeniškumo, suvokimo, kad kartu dirbdami galime nuversti kalnus.“
Erdvė jaunimo veikloms
Šiuo metu jaunimas bene labiausiai laukia vieno dalyko – buvusio kino teatro „Taurapilis“ rekonstrukcijos pabaigos. Šiame pastate, stovinčiame gražioje vietoje prie Dauniškio ežero, bus įkurtas Menų inkubatorius, kuris bus atiduotas ne kam kitam, o jaunimui: jauniems verslininkams, pradedantiems savo verslą, jauniems menininkams. Pastato rekonstrukcija – tai Utenos verslo informacijos centro įgyvendinamas projektas „Utenos verslo informacijos centro infrastruktūros plėtra, pritaikant kino teatrą TAURAPILIS kūrybinių industrijų ir verslo poreikiams“. Rekonstruotas inkubatorius turėtų tapti viso rajono kūrybinių industrijų atstovų, kuriančių ir menu besidominčių bendruomenės narių centru. Jame užteks erdvės ir įvairioms jaunimo organizacijoms, galėsiančioms čia ne tik rašyti projektus, diskutuoti, bet ir svajoti.
„Sieksime ne tik paskatinti jaunus menininkus ir verslininkus savo veiklą plėtoti Menų inkubatoriuje, bet ir skatinsime jaunimo verslumą, veiklumą, kūrybinį užsidegimą, – teigia Utenos verslo informacijos centro direktorė Irina Šeršniova. – Planuojame, kad inkubatoriuje įsikurs 17 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių. Joms, taip pat ir menininkams, reziduoti inkubatoriuje bus suteiktos lengvatinės sąlygos.“
Menų inkubatoriuje bus įkurta kino meno erdvė su 3D filmo demonstravimo įranga, tekstilės, kūrybinio jaunimo, foto-, vizažistų, dramos, moderniųjų technologijų, dailės, muzikos, audiovizualinė menų, įrašų ir kt. studijos, galerija, choreografijos repeticijų salė ir kitos erdvės. Bus skirtos patalpos ir kūrybos rezultatams realizuoti, demonstruoti, mokymams rengti. Jaunimas, bendraudamas tarpusavyje, galės tiesiog pasižiūrėt, kokios veiklos yra vykdomos menų inkubatoriuje, kaip kuria menininkai, kaip sekasi verslas ir jauniems, ir jau patyrusiems verslininkams. Tikimasi, kad toks „pačiupinėjimas“ uždegs ne vieną jaunuolį patį imtis patinkančios veiklos.
Pastato rekonstrukcijos pabaiga – šių metų spalis. Bet jau dabar ieškoma finansavimo kūrybinėms industrijoms, mokymams, parodoms, konferencijoms organizuoti. „Veiklos bus daug, įdomios veiklos, – neabejoja direktorė. – Į Menų inkubatorių pritrauksime visų amžiaus grupių atstovų, bet prioritetas bus suteiktas jaunimui.“
Vietos valdžia – jaunimo sėkmės garantas
Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, Utenos jaunimo reikalų tarybai vadovaujantis jau ne pirmus metus, sako, kad apie Utenos jaunimą, ypač apie susibūrusį po „Apskritojo stalo“ vėliava, gali pasakyti daug gerų žodžių. „Manau, kad ir jaunimas rastų vieną kitą šiltesnį žodį Utenos valdžiai, – šypsosi meras. – Jei prisiminsime sukurtą sporto infrastruktūrą mieste, rekreacines zonas, renovuotas mokyklas, nemanau, kad jaunimas galėtų labai skųstis. Taip pat ir jaunieji verslininkai, kurių veiklai paskatinti ir kuriems padėti tarnauja naujoji Utenos rajono savivaldybės patvirtinta smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programa.“
Bet, pasak mero, yra dalykų, apie kuriuos tenka kalbėti ne visai džiaugsmingai. Tai jaunimo nedarbas, emigracijos problema. Deja, savivalda neturi pakankamai nei įgaliojimų, nei finansinių išteklių, kad šitas problemas spręstų. „Kalbėdamasis su jaunimu nuolat keliu klausimą, tiksliau, teikiu pasiūlymą, kad tas lėšas, kurios skiriamos įvairioms valstybės institucijoms, sprendžiančioms jaunimo nedarbo, užimtumo ir kitas problemas, išlaikyti, gal reikėtų skirti savivaldybėms, – svarsto meras. – Manau, man pritartų ir kiti kolegos, mat minėtų institucijų pasiekti rezultatai kol kas labai menki.“
A.Katinas mano, kad lėšas skyrus savivaldybėms rezultatai būtų matomi labai greitai, – na, gal ne po metų, bet jie būtų. Štai socialinių pašalpų mokėjimą atidavus savivaldybėms jau dabar galima džiaugtis pasiektais rezultatais.
„Vietos valdžia, bendradarbiaudama su tomis pačiomis jaunimo organizacijomis, pasitelkdama pagalbon vietos bendruomenes, asocijuotas verslo struktūras, galėtų sėkmingai spręsti ne tik jaunų žmonių, šeimų būsto įsigijimo klausimus, bet ir nedarbo bei emigracijos problemas, – neabejoja meras. – Norint, kad jaunimas Lietuvoje gyventų dar geriau, kad nebėgtų į svečias šalis laimės ieškoti, jaunimo teisinėmis ir finansinėmis galimybėmis turėtų pasirūpinti vietos valdžia.“