Žvelgiant į filmų pasiūlą, peršasi viena išvada – paskutinį vasaros mėnesį kino platintojai ir rodytojai neturėtų skųstis lankomumu.

Auksinius 2008-ųjų rezultatus besivejančioje Lietuvos kino rinkoje šiemet užtikrintai ir tradiciškai pirmauja lietuviškai dubliuoti filmai. Net keturi apie  šeimyninius nuotykius saugiai įsitaisė pačiose aukščiausiose vietose. O rugpjūtį žiūrimiausią animacijos penketuką stengsis sulipdyti škotiškos dvasios persmelktas studijos “Pixar” filmas “Karališka drąsa”.
“Ledynmetis 4″, “Madagaskaras 3″, “Batuotas katinas Pūkis” ir “Loraksas” sukaupė beveik ketvirtadalį bendrų Lietuvos kino rinkos pajamų. Animacinių nuotykių paklausa priklauso nuo jų žinomumo – kuo daugiau tęsinių, tuo didesnis populiarumas.
Studijos “Pixar” dailininkai su senų idėjų nuvalkiojimu kovoja originalumu. “Karališka drąsa” primena dar vieną pasaką apie princesę, kuri pabėgo iš rūmų laimės ieškoti, pasikinkė duotą likimą ir išmoko suvaldyti savo savanaudiškumą, tačiau čia nugali “Pixar” gebėjimas daug kartų regėtas istorijas pavaizduoti išradingai.
Galbūt šiame filme trūksta jautresnių akimirkų vyresniems žiūrovams ir juokingesnių pokštų suaugusiesiems, bet į vaikiškam skoniui pritaikytus nuotykius bilietai Lietuvoje parduodami geriausiai.
Nuostabiai nupieštose Škotijos aukštikalnėse charizmatiškoji Merida atstumia karalienės peršamus jaunikius ir pabėga pagalbos prašytis pas raganą, kuri paverčia narsiąją mergaitę lokiu. Ji turi tik dvi dienas, kad atliktų užduotis ir panaikintų užkeikimą.
“Karališka drąsa” yra smagiausias ir įdomiausias šių metų animacinis filmas, nors “Pixar” lygoje jis pralaimi nepamirštamiems hitams “Aukštyn”, “Wall-E” ir trilogijai “Žaislų istorija”. Pažiūrėsime, kaip Lietuvos vaikai įvertins Johno Lasseterio komandos pastangas nustebinti paprastumu ir kiek tėvelių jie atves į kiną.
O bent metus vėluojančiam prancūziškam animaciniam filmui “Monstras Paryžiuje” gresia garantuotas pralaimėjimas Holivudo pramonės legionieriui. Siaubo, miuziklo ir retronostalgijos nuotykiai apie Paryžiaus fantastišką praeitį labiau tinka vyresniems “sinefilams” ir keliaujantiems turistams, bet drąsus ir originalus “Ronalas Barbaras” neseniai įrodė, kad Lietuvoje su animacija draugauja tik vaikai.

Trys Bruce’ai
Jeigu nestokojate pagarbos kietam riešutėliui Bruce’ui Willisui, tai rugpjūtį pasijausite lyg devintame danguje. Tris savaites iš eilės trys filmai su honorarus itin susimažinusiu, bet populiarumo neprarandančiu Holivudo vyruku. Ir visi jie kardinaliai skirtingi, atskleidžiantys aktoriaus gebėjimą ne tik lengvai užsidirbti, bet ir pademonstruoti senokai matytą aktorinį meistriškumą.
Kanų festivalio atidarymą nušvietusioje “Mėnesienos karalystėje” pagrindinius vaidmenis atlieka kine debiutuojantys vaikai, kurie dėl abipusės meilės nuo tėvų pabėga į mišką. Dingusios mergaitės mamytę paslapčia mylintį vienišą ir jausmingą miestelio šerifą vaidinantis Bruce’as iš solidžios suaugusiųjų komandos filme gauna daugiausia laiko ir režisieriaus Weso Andersono nenuvilia.
Jo filmai nepaliauja stebinti išskirtiniu originalumu ir precizišku meniškumu. Kiekviename kūrinyje jis moka sukurti savotišką pasaulį, išgalvoti specifines pasakojimo taisykles, nusipiešti informatyvius žemėlapius, tinkamai išnaudoti aktorius ir užburti magišku realizmu. Režisierius tiksliai apskaičiuoja kiekvieną kadrą, meistriškai sustato kompoziciją, pedantiškai nepraleidžia nė menkiausios smulkmenos, dailiai žaidžia su spalvų palete ir susiformuluoja sudėtingas užduotis – filmuoti ilgas scenas vienu kameros įjungimu, dalyvaujant būriui aktorių ir vaikų. Tokiomis akimirkomis stulbina veiksmų ir poelgių choreografija, kai vienas klaidingas žingsnis gali sugriauti sumanymą.
Žavinga, šviesi, džiaugsminga, vizuali, linksma ir ekscentriška “Mėnesienos karalystė” pasakoja apie pirmąją meilę, paauglišką maištą, artėjantį uraganą, brandos džiaugsmus, atsakingumą ir liūdesį, nesusikalbėjimą su tėvais ir antruosius šansus.
Džiugu, kad platintojai nepabijojo į repertuarą įtraukti W.Andersono, kuris įprastai paliekamas už borto. Oficialiai pamatysime tik trečią šio režisieriaus filmą iš septynių. “Mėnesienos karalystė” – tai protingas kinas skaitantiems knygas, kantriems, pastabiems ir išprususiems žiūrovams, kuris kupinas staigmenų ir puikiai subalansuoto humoro.
Sandanso kino festivalio nekonkursinėje programoje debiutavusiai britų meistro Stepheno Frearso pernelyg protingai ir daug sakančiai satyrinei komedijai “Statyk už meilę Las Vegase” (“Lay the Favorite”) nepasisekė dėl sulietuvinto pavadinimo. Mat mūsų platintojai bet kuriam veiksmui azartinių lošimų sostinėje lipdo Las Vegaso etiketę ir kopijuoja “pagirių” pamokas, nors originalioje versijoje šis miestas nė neminimas.
Striptizo šokėjos, boksininkės ir žurnalistės Beth Raymer prisiminimais papasakota istorija apie gražuolę vėjavaikę moterį, atvykusią į svajonių Las Vegasą laimėti viską arba prasilošti iki cento. Ji įsimyli du vyrus, žaidžia kazino ir įsipainioja į nelegalų verslą. Tai yra tas atvejis, kai filmas įdomesnis atrodo ant popieriaus, nes “Karalienės” ir “Tamaros Driu” režisieriui nepasisekė sėkmingai suvaldyti gan komplikuoto scenarijaus.
Pilna žvaigždžių (Catherine Zeta Jones, Vince’as Vaughnas, Rebecca Hall), bet nuobodu. Ekscentriškas, įnoringas, geraširdis, žmonos pavydo persekiojamas donžuanas-lošėjas Bruce’as negadina filmo ir retkarčiais prajuokina, bet nieko įsimintino nevyksta.
Kiečiausias Bruce’as pasirodys berniukiškame veiksmo trileryje “Nesunaikinami 2″. Iš anksto aišku, kad tai bus tuščias, greitas, nuspėjamas, nelogiškas, kaulus laužantis, sienas griaunantis ir priešus sprogdinantis atrakcionas, bet šio ideologinio veiksmo trilerio turinys niekam pernelyg neturėtų rūpėti. Į seansą trauks geniali idėja (kas gi nesvajojo pamatyti visus raumeningai “tiuninguotus” pensininkus viename filme), plakatuose išvardytos pavardės (anekdotų personažu tapęs Chuckas Norrisas į ekranus grįžta po septynerių metų pertraukos) ir Sylvesterio Stallone’s pažadas atidirbti už įsigyjant bilietą sumokėtus pinigus.
Šis filmas tikriausiai nepateisins jį lydinčių milžiniškų lūkesčių, tačiau per pirmas dvi–tris savaites išsilaikys nesunaikinamas ir atsparus bet kokiai kritikai. Bet kuriuo atveju, kai pamatai vadinamąjį špagatą ore atliekantį Jeaną-Claude’ą Van Damme’ą, “aš sugrįžau” tariantį Arnoldą Schwarzeneggerį ir užpuolikų kulkoms atsparų barzdotą šaulį Ch.Norrisą, tai pirmiausia norisi ironiškai ir nostalgiškai pasijuokti.

Argi tai juokinga?
“Auksinių aviečių” čempionas Adamas Sandleris toliau tęsia prasto skonio ir tualetinio humoro juokelių varžybas. Mat užjūrio kritikai sumaitojo komedijas “Džekas ir Džilė” ir “Suvaidink mano žmoną”, kurios nuskynė 11-os aviečių derlių. Tačiau Lietuvoje abu filmai mėgavosi puikia paklausa ir suviliojo tiek pat žiūrovų – po 21 tūkst.
Neįsižeidęs dėl blogiausio metų aktoriaus titulo, komikas tiesiai šviesiai išrėžė: jei nepatinka, tai nežiūrėkite, o aš darysiu, ką geriausiai moku, ir bandysiu sukurti dar blogesnį filmą.
Naujausioje sandleriomedijoje “Pakvaišęs tėtis” jis atlaisvino cenzūros apynasrį šėlionėms, ištvirkavimams, keiksmams, vulgariems anekdotams, trikdančiam humorui, įžeidimais plūstančioms situacijoms ir uždraustiems meilės romanams, o šalia įdarbino savo mokinį Andy Sambergą.
Pliušiniais meškiukais žaidžiančius vaikus saugokite nuo vulgarios, ekstremalios ir chuliganiškos komedijos “Tedis”. Televizijos serialo “Šeimos bičas” kūrėjas Sethas MacFarlane’as stengiasi juokinti nešvankybes krečiančiu ir padorumo ribas peržengiančiu žaislu, bet jam nesiseka. Humoras pernelyg amerikietiškas, homofobiškas, specifinis, idiotiškas, nors pas mus tikriausiai yra nemažai žiūrovų, kurie kvatos linksniuojant žodžius “fuck”, “suck” ir “dick”.

Pramoginė politika
Naujo kandidato į rūmus S.Daukanto aikštėje ieškantis Artūras Zuokas turėtų vienas pirmųjų rezervuoti vietą į dviejų patrakėlių istorinį siaubo trilerį “Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžiotojas”. Režisierius Timuras Bekmambetovas ir prodiuseris Timas Burtonas fantazuoja, kad valstybės vadovui būtina mokėti nukalti vampyrus, zombius ir kitokius tamsos priešus.
Vasariškomis nuotaikomis gundanti zombiada paslepia istorijos vadovėlius ir išsitraukia sprogstantį pramoginių žanrų mišrainės, karo, kraujo, gaudynių mechanizmą. T.Bekmambetovas nejuokauja ir ekraną pripildo adrenalino, “Matricos” sulėtinimų, superherojiškų komiksų ir netikrų 3D efektų (taip taip, filmas yra beviltiškai konvertuotas į trimatį formatą, tad verčiau taupykite pinigus ir rinkitės tradicinę versiją be akinių).
Profesionaliai sustyguota atrakcija tinka laisvalaikiui nusiteikus “pažiūrėsiu, sužiaumosiu spragėsius, nieko negalvosiu ir tuoj pat pamiršiu”, bet žinant autorių pavardes ir anksčiau jų nuveiktus darbus, “Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžiotojas” yra didelis žingsnis atgal į nuviliančius “Van Helsingo” laikus.
Nieko daugiau, išskyrus efektingą, nuspėjamą ir triukšmingą pramogą, neverta laukti ir pasirinkus fantastinį veiksmo trilerį “Viską prisiminti”.

Rugpjūčio tvarkaraštis
Rugpjūčio 3 d.

“Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžiotojas”
“Pakvaišęs tėtis”
“Statyk už meilę Las Vegase”

Rugpjūčio 10 d.
“Karališka drąsa”
“Mėnesienos karalystė”
“Viską prisiminti”

Rugpjūčio 17 d.
“Tedis”
“Nesunaikinami 2″
“Gyvenimas”

Rugpjūčio 24 d.
“Kartu iki pasaulio pabaigos”
“Monstras Paryžiuje”

Rugpjūčio 31 d.
“Patrulių zona”
“The Possession”