Paslaugų sektoriaus apyvarta, pelnas ir eksportas auga, tačiau tik dėl žemos pridėtinės vertės paslaugų. Lietuvai siekiant tapti aukštųjų technologijų paslaugų centru trūksta ne tik aiškaus veiksmų plano, bet ir bendros vizijos – kuo ir kaip iš tiesų galime konkuruoti.

Vakar Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva organizuotos konferencijos „Paslaugų sektorius Lietuvoje: ar norai atitinka galimybes“ dalyviai vieningai sutiko, kad Lietuva gali konkuruoti tik žmogiškaisiais ištekliais, tačiau net jei žmonių su aukštuoju išsilavinimu skaičius dvigubai didesnis nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, faktai rodo, kad kiekybė neatitinka kokybės.

„Konkurencinga darbo jėga – esminė sąlyga siekiant pritraukti užsienio kompanijas ir orientuojantis į žiniomis pagrįstą ekonomiką. Jei norime kurti aukštos pridėtinės vertės paslaugas ir jas eksportuoti, reikia užtikrinti praktinį studentų paruošimą“, – teigė Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva prezidentas.

Andrių Kubilių estai, pasak Laimono Skibarkos, advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ partnerio, vadina užsienio investicijų caru, tačiau mes vis dar galime pasigirti tik dviem užsienio kompanijų technologijų centrais. Slovakija, turinti panašų kaip Lietuva gyventojų skaičių, turi 30 tokių technologinių centrų, nepaisant mažesnio studentų su aukštuoju išsilavinimu skaičiaus.

LR Vyriausybės investicijų tikslas per ateinančius dešimt – dvidešimt metų pasiekti, kad vienam gyventojui tektų iki 40 tūkstančių litų investicijų vertės, kai dabar tenka 18 tūkstančių litų. Šių ambicingų projektų sėkmė priklausys nuo to, ar Vyriausybės veiksmai pritraukiant į Lietuvą tokius pasaulinius paslaugų centrus kaip „Barclays“ ar „Western Union“, ras politinį palaikymą tarp koalicijos partnerių ir ar bus užtikrintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

„Mums iš tiesų gali pavykti, tačiau Vyriausybė turi užtikrinti sklandžią ir lanksčią infrastruktūros plėtrą. Akivaizdu, kad šiandien, kai leidimo statyboms derinimo procedūros trunka dvejus-trejus metus, spartus pasaulinės reikšmės paslaugų centrų steigimasis – vis dar neįmanoma misija,“ – sakė Rolandas Valiūnas, Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva viceprezidentas.

Dar 2009 metais pasirašytame Nacionaliniame susitarime įvardinta, kad Lietuva konkurencingumo sieks mokslo, inovacijų ir technologijų integracija, tačiau paslaugų sektoriaus tendencijos šiandien neatitinka siekiamybių.

Pasak V. Sutkaus, vykdančiosios valdžios institucijų pagrindinis uždavinys yra ne tik sukurti strategijas, pasirinkti ūkio plėtros prioritetus ir tai pagarsinti, bet ir nuolat dalyvauti įgyvendinimo procese, nustatyti konkrečius uždavinius, vertinti pasiektus rezultatus bei užtikrinti tinkamą ES lėšų paskirstymą, kuris šiandien vis dar palankesnis tradicinei pramonei.

Šių metų II ketvirtį paslaugų eksportas augo antrą ketvirtį iš eilės ir padidėjo 19 proc. Transporto paslaugos sudaro daugiau kaip pusę – 57,6 proc., o aukštųjų technologijų paslaugos – tik 11 proc. viso eksporto.

„Eksportas yra svarbus ekonomikos augimo variklis, tačiau vien eksporto potencialo nepakaks pasiekti aukštesnių augimo tempų. Tik aukštos pridėtinės vertės kūrimas paslaugų ir kituose sektoriuose gali lemti spartesnį ekonomikos augimą. Statistika rodo, kad krizės metu aukštųjų technologijų paslaugų sektorius, nukentėjo mažiausiai, o informacinių technologijų įmonių skaičius buvo linkęs net augti“, – teigė Violeta Klyvienė, „Danske Banko“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Kalbėdama apie finansinių paslaugų ir bankų sektorių, V. Klyvienė pažymėjo, jog priklausomybė nuo Europinio sektoriaus neleidžia sparčiau atsigauti Lietuvos paskolų rinkai, tačiau esminis šalies pranašumas tas, kad bankai Lietuvoje iš krizės išbrido be mokesčių mokėtojų pinigų priešingai nei Airijoje ar Latvijoje.

Bendrasis pelnas paslaugų sektoriuje šių metų II ketvirtį didėjo 5,3 proc., kai 2009 m. II ketvirtį buvo užfiksuotas 34 proc. nuosmukis. Pelnas didėjo dėl labiausiai vystomos didmeninės ir mažmeninės prekybos (3,5 proc) bei transporto, saugojimo ir ryšių sektoriaus (3,1 proc.) augimo. Iš viso paslaugų sektorius Lietuvoje sukuria iki 50 proc., kai JAV, Australijoje ir euro zonos valstybėse paslaugų sektoriui tenka daugiau nei 70 proc. BVP.