Po daug dėmesio ir palankių įvertinimų sulaukusio spektaklio “Išvarymas” premjeros Nacionaliniame dramos teatre režisierius Oskaras Koršunovas šiandien išvyksta į Graikiją.

Atėnų nacionalinis dramos teatras kūrėją pakvietė statyti spektaklį pagal W.Shakespeare’o pjesę “Troilas ir Kresida”. Dar  šį sezoną laukia  “Pero Giunto”  pastatymas Nacionaliniame Oslo teatre Po to – Rejkjavikas, Ryga, Berlynas, Paryžius ir t.t. O.Koršunovo darbotvarkė sudaryta septyneriems metams į priekį.
Paklaustas, gal ketina emigruoti ir Lietuvoje nebestatyti spektaklių, režisierius atsako: “Seniai jaučiuosi pusiau emigravęs. Bent jau kūrybiškai, nes dalį geriausių savo spektaklių pastačiau ne Lietuvoje ir žiūrovai čia niekada nėra matę pilnos mano darbų retrospektyvos”.
Anot O.Koršunovo, jis turi tiek pasiūlymų, kad jeigu visus priimtų, tektų išvažiuoti su visam. “Nenorėčiau to daryti. Nenorėčiau paleist savo teatro ir išvažiuoti iš mylimo miesto Vilniaus. Tačiau atsisakyti dalies savo projektų užsienyje galėčiau tik tuomet, jei pasikeistų situacija mūsų teatre. Jeigu į mūsų teatrą atkreiptų dėmesį valdžia ir suteiktų galimybę mums tapti pilnaverčiu Vilniaus miesto teatru”, – teigė režisierius.
Kūrėjas stebisi, kad OKT, 13 metų veikiantis kaip repertuarinis teatras, statantis rimtus klasikos kūrinius, garsinantis Lietuvos vardą žymiausiuose Europos teatruose ir festivaliuose, inicijavęs tarptautinį teatro festivalį “Sirenos” ir Lietuvos geriausių spektaklių festivalį Druskininkuose, subūręs didžiulę auditoriją šį teatrą mylinčių žmonių, vis dar nesulaukia atinkamo dėmesio iš Lietuvos valdžios.
Tuo metu užsienyje O.Koršunovo teatras yra pelnęs didelį pripažinimą. Geriausias to įrodymas – režisieriui 2006 metais įteiktas vienas svarbiausių teatro apdovanojimų Europoje Naujosios teatro realybės prizas. Tokį patį apdovanojimą  Lietuvoje yra pelnęs tik Eimuntas Nekrošius ir kaimynai  latvių režisierius Alvis Hermanis bei žymus lenkų režisierius Krzysztofas Warlikowskis. Priešingai nei Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje šis garbingas apdovanojimas buvo įvertintas valstybinių struktūrų: pavyzdžiui, specialiai K.Warlikowskiui Lenkijoje yra statomas teatras, kuris savo dydžiu ir modernumu galės drąsiai varžytis su žymiais Europos teatrais.
“Suprantu, kad mūsų požiūris į kultūrą ir ekonominė situacija neleidžia lygiuotis su Lenkija, kurioje teatrai dygsta kaip grybai. Tačiau nuo 1920 metų Vilniuje nebuvo pastatytas nė vienas modernus teatras, ir tai yra be galo keistas reiškinys”, – teigia O.Koršunovas, kurio teatras jau daugiau nei dešimtmetį yra be namų.
“Tokia situacija nepalieka nei vilčių, nei noro, nei jėgų likti ir toliau kovoti. Ypač tuomet, kai užsienyje tau yra suteiktos tokios geros sąlygos dirbti, esi ten visuomet laukiamas. Kita vertus, matau ir gerų poslinkių: džiugina, kas dabar vyksta Nacionaliniame dramos teatre, kitokio požiūrio į kultūrą tikiuosi ir iš pasikeitusių Vilniaus Savivaldybės vadovų. Jei tie pokyčiai įvyks, o tai reiškia, kad bus galima čia realizuoti savo kūrybines idėjas, stengsiuosi likti”, – prieš kelionę į Atėnus pasakoja režisierius O.Koršunovas ir priduria, kad jis mieliau kurtų Lietuvoje.