"Veido" archyvas

Kai esame patenkinti, padidėja savo vertės pojūtis. O jausdamiesi vertingi esame smalsesni, kuriame planus ateičiai – taigi esame patenkinti. Deja, šią spiralę galima pasukti ir priešinga kryptimi: menkai save vertinančius žmones neretai apima pavydas, nerimas, baimė. To pasekmė – žmogus pasijunta esąs dar menkesnis. Kaipgi perkirsti tą užburtą ratą?

Nuo ko pradėti?

Pirmiausia liūdna žinia. Mokslininkai nustatė, kad tai, kokia stipri žmogaus savikliova, maždaug 50 proc. lemia genai. Be to, svarbi ankstyvos vaikystės patirtis, kiek dėmesio ir pripažinimo mažasis žmogus patyrė iš tėvų. Tačiau yra ir gera žinia: pasak psichologų, savikliovą galima ugdyti ir paveikti. Tačiau procesas, per kurį “prisikasama” iki vidinio nerimo šaknų ir išmokstama priimti save tokį, koks esi, nėra trumpas.

Atrodote sau atgrasi, nors aplinkiniai tvirtina priešingai? Manote esanti niekam tikusi, nors darbe viskas sekasi kuo puikiausiai? Neatitinkantis autoportretas neretai susiformuoja dar vaikystėje. Pamėginkite prisiminti, kaip į jūsų vaikiškus darbelius ir laimėjimus reaguodavo tėvai, kiek jie jus girdavo ar peikdavo? Tai, kad suaugusiajam sunku pajusti savo vertę, gali būti susiję ir su vaikystėje patirtu jausmu “mane paliko”. Priežasčių paieška yra pirmasis žingsnis įveikiant nepasitikėjimą savimi. Rasti priežastį – nereiškia suversti kaltę praeičiai ir pateisinti savo jausmus ar poelgius. Su žinomais dalykais kur kas paprasčiau atitinkamai elgtis, be to, tada lengviau rasti būdą, kaip juos paveikti.

Kur aukso vidurys?

• Nuleiskite kartelę vertindama save. Ypač moterys linkusios būti griežtesnės sau nei kitiems – nesvarbu, ar vertinamas krūtinės dydis, ar darbe įvelta klaida. Prieš priekaištaudamos sau ir save kaltindamos pirmiausia paklauskite, kaip panašioje situacijoje vertintumėte draugę ar kolegę. Atsakėte: “Nieko baisaus nenutiko”. Tuomet derėtų nuleisti kartelę ir vertinant save. Kai lūkesčiai per dideli, jiems niekad nebus lemta išsipildyti, o tai reiškia, kad save menkinsite dar labiau.

• Nelaukite, kad pasitikėjimo “įpūstų” kiti. Suprantama, pravartu prieš kažką svarbaus nusprendžiant išgirsti kitų žmonių patarimą, tačiau kitų nuomonės išklausymas neturi suvešėti taip, kad negirdėtumėte savo vidinio balso ir norų. Galų gale niekas jūsų taip gerai nepažįsta, kaip jūs pati. Prisiverskite pati priimti sprendimą ir jo nesigėdyti. Prisiėmusi atsakomybę už savo gyvenimą imsite kur kas labiau save vertinti.

• Neįsivaizduokite, kad kiekvienas žmogus tik ir laukia, kada galės iš jūsų pasijuokti, jus pakritikuoti, o gal net atstumti. Dauguma jų taip panirę į savo gyvenimus, kad tikrai nepastebi neteisingai ištarto pavadinimo, per pristatymą įveltos klaidos, netobulai padažytų lūpų ar kiekvieno ant klubų atsiradusių riebaliukų gramo. Supraskite ir pati netruksite įsitikinti, kad nesate vienintelė, kurią apninka nepasitikėjimas, – ir aplinkiniai neretai atsiduria nejaukiose situacijose. Vadinamosios žvaigždės prieš pirmuosius interviu tikrai nervindavosi, kol pastebėjo, kad žurnalistai būna lygiai taip pat įsitempę.

Apie savąsias vertybes

Sveikas savo vertės pajutimas – tai dirva, kurioje įsišaknyja ir pražysta gyvenimo džiaugsmas. Tik jį pajutusi gali bendrauti su aplinkiniais be baimės, abejonių, pavydo ar pavyduliavimo. Jei vis apninka abejonės savimi – reikia imtis aktyvių veiksmų. Jei ryžto neužtenka, tikrai verta ieškoti specialisto – psichologo pagalbos. Nes kuo greičiau bus perkirstas užburtas ratas, – nepasitikėjimo savimi – neigiamų emocijų – dar didesnio nepasitikėjimo savimi, tuo didesnė tikimybė, kad tapsite savimi patenkinta.

Priimančios save tokias, kokios yra, lengviau atpažįsta situacijas, su kuriomis nepajėgs susidoroti. O tai išties svarbu dėl profilaktikos. Nuolat užsikrauti per sunkią užduotį – tikra kilpa savo vertės pajutimui. Pavyzdžiui, gėles išmananti ir mėgstanti floristė tikrai bus labiau patenkinta gyvenimu nei mokytoja, kurios mokiniai neklauso.

Tas pats tinka ir tuomet, kai reikalavimai nuolat per menki. Aukštąjį išsilavinimą turinčios ekonomistės savęs vertinimas tikrai bus “pagraužtas”, jei ji tik dėlioja raštus į archyvą.

Žmogaus vertę savo paties akyse bei pagarbą sau padidina ir sveikas idealizmas. Turint savas vertybes ir jų laikantis atsiranda ir stiprėja jausmas, kad gyveni prasmingą ir visavertį gyvenimą. Ko tik nesiima tie idealistai: organizuoja iškylas, talkina vaikų dienos centrams, renka parašus po peticijomis, gina vartotojų teises, įsitraukia į labdaros organizacijų ar partijų veiklą… Kad pajustum savo vertę, visai nesvarbu, kur tai nutiks.

Kaip pasijusti pačiausia…

Kuri iš mūsų nemyli savęs? Kuri nežino, ką ji puikiai sugeba, nemoka parodyti pačios gražiausios savo pusės? Išties kiekviena esam savimi patenkinta. Iš esmės. Bet juk ne vienai būna tokių dienų, kai nebesinori žiūrėti į veidrodį, nes atrodo nepatraukli kiekviena kūno ląstelė, kai tarsi esi sugrąžinta į paauglystę – neįtinka plaukų spalva, veido forma, odos struktūra, krūtinės dydis, ką ir kalbėti apie figūrą… Galima palaukti, kol tokia nepasitenkinimo ir nepasitikėjimo fazė praeis savaime, arba sugaišti keletą minučių ir perskaityti SOS patarimus, kad patekus į tokios nuotaikos gniaužtus žinotum, kaip gelbėtis.

• Juk esate unikali! Pati stipriausia gynybinė siena, sauganti nuo nepasitikėjimo savimi, vis dėlto yra įsisąmonintas žinojimas, kad esi ypatinga. Juk turite mėgstamą užsiėmimą, aistringą pomėgį, kažką puikiai sugebate? Pasidžiaukite tuo – tai bus įtikinamas patvirtinimas, kad žmogus, kuris esate jūs, tikrai nebuvo gamtos klaida. Jaučiate, kaip jūsų lūpas palietė šypsena? Taigi pamačiusi gražuolę rūgščia mina gerai pagalvokite: na, tai kuri iš mudviejų gražesnė – aš ar ji?

• “Reikia žiūrėti į dvasią. Kas iš gražaus kūno, jei jame negyvena graži siela”. Bepigu buvo filosofui Euripidui taip paprastai formuluoti – šios nuostatos laikytis praktiškai kur kas sunkiau. Tačiau čia ir yra tikrojo grožio branduolys: tik tuomet, kai priimi save tokį, koks esi, gali pamatyti savo grožį. Išbandykite!

• Kai myli, priimi žmogų tokį, koks jis yra. O ten, kur vyrauja sutarimas, įgyjame daugiau energijos ir jėgų – tai tikras stiprybės šaltinis. Šiandien jaučiatės stipri, esate drąsi ir pasikliaujate savo jėgomis. Rytoj galbūt būsite liūdna, pasijusite silpna, apniks nerimas. Mylintys save žmonės džiūgauja gerosiomis dienomis ir paguodžia ar palepina save, kai pasitaiko bloga diena.

• Mylintys save nėra savimylos. Kai džiaugiamės sėkme, kai kiti žmonės mumis žavisi, išties pasijuntame tarsi galėtume save įsimylėti – staiga suprantame, kokie esame šaunūs, žavūs, neprilygstami. Savimyla taip jaustis trokšta nuolat: beveik tragedija, jei dėmesys atslūgsta, laimėjimai nuolat nebeaukštinami, partneris nebeskambina kas pusvalandį ir kas savaitgalį nebekviečia į romantišką iškylą… Sniego karalienei nuolat reikia veidrodžio, kuris kartotų, kas pasaulyje gražiausia ir t.t. Savimyla – iš esmės lygiai taip pat nepasitiki savimi, o tikrosios meilės sau dar nepažįsta.

Esi labai reikalingas žmogus

Atsisėskite priešais veidrodį, kuriame gerai save matote. Pažvelgusi savo atvaizdui į akis ištarkite: “(Jūsų vardas), tu esi puikus ir labai reikalingas žmogus – tu man patinki”.

Nieko tokio, jei atrodo, kad šio pratimo atlikti nepajėgsite. Daugeliui žmonių išties neįtikėtinai sunku pasakyti sau ką nors malonaus. Mes taip nepratusios, ko gera, iškart prisimename pasaką apie iš pasipūtimo sprogusią varlę. Beje, ant šventinių atvirukų vietoj tradicinių sėkmės ir laimės linkėjimų derėtų rašyti: “Patik pati (pats) sau”. Nes tai pats tvirčiausias sėkmės ir laimės pagrindas. Negana to – tik mylintis save žmogus sugeba mylėti kitus ir iš tiesų daryti kitiems gera, o ne vien turėti gerų norų, kurie taip ir lieka neįgyvendinti.