Pastaraisiais metais pavydėtinai išgražėjęs Birštonas tapo tiesiog gera vieta gyventi. Dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad miestas, pasirūpinęs infrastruktūra, viešosiomis erdvėmis ir palankiomis verslo sąlygomis, sulauks investuotojų, o su jais – ir klestėjimo.

Nuo to laiko, kai pradėta gaivinti senąsias tradicijas menantį Birštoną ir kurti modernų kurortinį šio miesto veidą, prabėgo daugiau nei viena savivaldybės tarybos kadencija. Tačiau pastarieji ketveri metai bene ryškiausiai atskleidė visame mieste įvykusių permainų mastą.

Europinės paramos lėšomis baigtos tvarkyti viešosios erdvės, atnaujinti pastatai, jaukų prieglobstį atvėrė parkai ir skverai, pagausėjo maitinimo, apgyvendinimo vietų ir aktyvaus laisvalaikio pramogų, privataus verslo investicijomis atgaivintos sanatorijos ir gydyklos pasiūlė patrauklių sveikatingumo procedūrų bei paslaugų.

Toks – jaukus, modernus, svetingas ir vis dar kupinas ramybės – Birštonas tampa ypatingu traukos centru. Štai pernai, smarkiai padaugėjus turistų, jis pripažintas labiausiai augančiu Lietuvos kurortu.

Tam, be abejo, pasitarnavo palanki investiciniams projektams Birštono savivaldybės politika: pasirūpinusi miesto erdvių patrauklumu, valdžia verslininkams ilgalaikei nuomai ar privatizavimui pasiūlė pastatų, kuriuose skatinamos apgyvendinimo, maitinimo, SPA paslaugos, glaudžiai bendradarbiauja su didžiaisiais investuotojais, skatina juos kurti darbo vietas.

„Ketveri pastarieji metai Birštonui buvo išties ypatingi: galima sakyti, tai buvo proveržio, įgyvendinant ES finansuojamus projektus, metai. Labai intensyviai dirbome įsisavindami paramos lėšas. Neseniai, lydėdama svečius, ir pati nustebau: regis, visas Birštonas išraustas, užtvertas pastoliais, remontuojamas – kaip tik dabar daugelis projektų artėja prie pabaigos“, – pasakojo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Tarp miesto infrastruktūrai, istorinei savasčiai svarbių darbų – mineralinio vandens pritaikymo gydymui, poilsiui, turizmui projektas, istorinio Birutės šaltinio, Druskupio upelio aplinkos, viešųjų erdvių prie „Tulpės“ sanatorijos ir atkurto Kurhauzo tvarkymo bei atnaujinimo darbai.

Savivaldybės vadovė šį rudenį ypač džiaugiasi matydama, kad Birštonas patrauklus ir mielas patiems birštoniečiams, mieste kuriasi daug jaunų šeimų. Netgi užsienyje mokslus baigęs jaunimas gyventi ir dirbti grįžta čia, į savo gimtąjį miestą, – ir yra laukiamas.

Birštone jaunoms šeimoms, jauniems specialistams sudarytos palankios sąlygos: jiems kuriamos naujos darbo vietos, netgi priimtas miesto tarybos sprendimas skirti tarnybinius butus jauniems specialistams, atvykstantiems gyventi ir dirbti į Birštoną. Miestiečiams sukurta puiki infrastruktūra ir socialinės sąlygos: renovuota gimnazija ir modernus vaikų darželis, atnaujinti sporto bei kultūros centrai, atnaujintas sporto stadionas, patrauklus centrinis parkas. Birštone nemokamai pasportuoti gali bet kurio amžiaus žmonės: veikia sporto centras, atnaujintame parke įrengti treniruokliai, atnaujinti dviračių takai su poilsio zonomis, taip pat galima papramogauti plaukiojant valtele ar pakilti oro balionu.

Išskirtinių gyvenimo sąlygų sąrašą papildo svarbiausias pranašumas: Birštonas – kurortas, tad jo gyventojai kvėpuoja ypač švariu oru, gali naudoti mineralinį vandenį, gydomąjį purvą; naudotis sveikatinimo, SPA paslaugomis, lankytis mineralinio vandens baseinuose, procedūrose.

Šiuo metu kaip tik įrenginėjami atviri druskų garintuvai, uždara mineralinio vandens galerija, atidengiami, atkuriami mineralinio vandens šaltiniai, kuriamas Kneipo terapijos gydomasis kompleksas – visu šiuo kurorto turtu gyventojai galės naudotis ir gydytis nemokamai. Vyresnio amžiaus žmonėms namuose pradėtos teikti nemokamos socialinės paslaugos. „Manau, tokia yra savivaldybės pagrindinė funkcija – padėti žmogui“, – įsitikinusi N. Dirginčienė.

Tad savivaldybė nestovi nuošalyje ir sprendžiant kitas gyventojų gerovei svarbias problemas, tarkime, mažinant šilumos kainą. 80 proc. mieste naudojamo kuro – biokuras. Šiemet katilinėje įrengtas kondensacinis ekonomaizeris leis dar veiksmingiau gauti šilumos iš degimo produktų. Birštoniškiai už centralizuotai tiekiamą šilumą moka 22 ct už kilovatvalandę, o atnaujinusiems savo daugiabučius sąskaitos bus gerokai mažesnės.

Iki naujojo šildymo sezono Birštone turėtų būti visiškai renovuoti du daugiabučiai, dar keletas rengiasi darbams. Šio proceso mieste nesistengiama dirbtinai spartinti: merės įsitikinimu, svarbu, kad darbai būtų atlikti kokybiškai.

Birštonas šią vasarą pražydo: matydami rūpestingai mieste prižiūrimus želdinius ir gėlynus, gražinti bei puošti gėlėmis savo aplinką pradėjo ir patys gyventojai. Miesto vadovę tai labai džiugina.

N.Dirginčienė neabejoja, kad prie Birštono suklestėjimo tiesiogiai prisidėjo politinė santarvė, stabilumas savivaldybės taryboje, vieningas požiūris į miesto plėtrą. „Svarbiausia savivaldybėse – sutarimas, tada klesti ir miestas“, – apibendrino Birštono merė.