BFL

Vyriausybė trečiadienį patvirtino pirmąją Nacionalinę elektroninės informacijos saugos programą, kurioje nurodytos pagrindinės strateginės kryptys ir gairės kibernetinio saugumo srityje 2011-2019 metams.

Programos parengimui vadovavusi Vidaus reikalų ministerija anksčiau pranešė, jog bus siekiama suformuoti grėsmių ir pažeidžiamumų kibernetinėje erdvėje valdymo sistemą, sukurti elektroninės informacijos saugos sistemą, stiprinti teisinę bazę, reikalingą efektyviai reaguoti į saugumo incidentus elektroninių ryšių tinkluose.

Taip pat bus siekiama dalyvauti Estijoje įsikūrusio NATO kibernetinės gynybos tobulinimo centro veikloje, tarptautinėse kibernetinės gynybos pratybose, tobulinti kovos su nusikalstamomis veikomis kibernetinėje erdvėje sistemą.

“Į elektroninę formą perkeliami vis didesni informacijos kiekiai, sparčiai automatizuojami įvairūs šalies valdymo ir ūkio veiklos procesai, globali kibernetinė erdvė ir joje teikiamos viešosios paslaugos tapo patraukliu atskirų asmenų, nusikalstamų grupuočių, politinių jėgų ir kitų subjektų taikiniu”, – rašoma patvirtintoje programoje.

Pasak programos, strateginis tikslas yra, kad 98 proc. valstybės informacinių išteklių atitiktų kibernetinio saugumo reikalavimus, o vidutinis ypatingai svarbios informacinės struktūros incidentų likvidavimo laikas sumažėtų iki 30 minučių.

Už programos įgyvendinimą bus atsakinga Ministro pirmininko tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybės duomenų apsaugos inspekcija, Policijos departamentas, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Finansų, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos.

Iki šiol Lietuvoje nebuvo dokumentų, kuriais nuosekliai ir išsamiai būtų apibrėžtos elektroninės informacijos saugos gairės tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje. Iki 2008 metų valstybiniam sektoriui iš dalies tokias gaires nurodė Elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų informacinėse sistemose valstybinė strategija.

Už nacionalinį saugumą atsakingų institucijų pareigūnai pastaruoju metu ne kartą teigė, kad kibernetiniam saugumui šalies institucijos skiria pernelyg mažai dėmesio.