Pavasarinio potvynio nuostolius atlyginti prašantys gyventojai vis dar nesulaukė daugiau nei 2,1 mln. litų.

Finansų ministerijos atstovai teigia, jog savivaldybės vis dar nėra baigusios žalos skaičiavimo – šiuo metu iš prašomų 2,1 mln. litų dokumentais pagrįsti maždaug 300 tūkst. litų nuostoliai. Tuo metu savivaldybių pareigūnai tvirtina, kad reikalingi dokumentai pateikti dar gegužę, tačiau liepą Vyriausybei pakeitus ekstremalių situacijų žalos kompensavimo tvarką, ministerija paprašė papildomų dokumentų.

Pasak finansų ministrės patarėjos visuomenės informavimo klausimais Giedrės Balčytytės, klausimas dėl Vyriausybės rezervo lėšų potvynio padarytiems nuostoliams iš dalies kompensuoti bus svarstomas tuomet, kai savivaldybės pateiks žalą pagrindžiančius dokumentus ir bus žinomas tikslus lėšų poreikis.

“Kadangi ne visos savivaldybės pateikė žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, (…) Finansų ministerija paprašė papildomai pateikti dokumentus”, – BNS sakė G.Balčytytė.

Jos duomenimis, Kauno rajono savivaldybės dokumentais vis dar nėra pagrįsta 1,83 mln. litų nuostolių suma.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vyto Bancevičiaus teigimu, dar gegužės mėnesį savivaldybės parengti dokumentai pristatyti Finansų ministerijai, tačiau liepos pabaigoje Vyriausybė patvirtino naują ekstremalių situacijų žalos kompensavimo tvarką.

“Mes parengėm medžiagą dar gegužę pagal 2005 metų metodiką, o jie liepos 21 dieną pakeitė metodiką ir reikalingą medžiagą”, – BNS antradienį sakė V.Bancevičius.

V.Bancevičiaus duomenimis, papildomų dokumentų rengimo darbai Kauno rajono savivaldybėje eina į pabaigą ir tikimasi FM juos pateikti dar šią savaitę.

Pagal naujai patvirtintą ekstremalių situacijų žalos kompensavimo tvarką, savivaldybės turi pateikti prašomų lėšų poreikį pagrindžiančius dokumentus.

Valstybės finansinės paramos nuo potvynio nukentėjusiems gyventojams prašo Joniškio, Jurbarko, Kauno, Panevėžio, Šilutės, Tauragės rajono savivaldybės.

Pasak Finansų ministerijos, Vyriausybės rezervo lėšos, skiriamos iš dalies kompensuoti gyventojų dėl stichijos patirtus nuostolius skiriamos per savivaldybes, o jas skiriant Vyriausybė atsižvelgia į šiuos prioritetus – gyventojo gyvenamąjį (vienintelį) būstą, socialinę gyventojo padėtį bei patirtos žalos mastą.

Pavasarį vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis teigė, kad gyventojų nuostoliai siekia 2,5 mln. litų. Tuomet ministras neslėpė, kad visų jų atlyginti nepavyks.

Jo teigimu, potvynio zonoje gyvenamuosius namus pasistatę žmonės ir leidimus išdavusios savivaldybės grėsmes turėjo numatyti.

Kovo pabaigoje Kauno mieste ir prieigose bei Panevėžio apylinkėse, o vėliau ir pamaryje dėl pavasarinio potvynio apsemtų namų nukentėjo keli šimtai žmonių.

Vyriausybė dabar žada, kad iš rezervo fondų bus skiriama lėšų atlyginti ir škvalo padarytus nuostolius.