Sudėtingi klausimai, bet paprasti ir aiškūs atsakymai – tokia kultūros paveldo objektų tyrimus atliekančių specialistų kasdienybė. Nuo tyrėjų gebėjimo rasti teisingus atsakymus priklauso tolesnio darbo senuose pastatuose kryptys, metodai, architektūros paveldo autentiškumas.
Siekiant atskleisti kadaise sukurtą, bet iš dalies dėl utilitarinių įvairių laikotarpių rekonstrukcijų prarastą architektūrinę, meninę, tipologinę daugelio pastatų vertę, tenka įdėti daug pastangų. Pasiruošimą vienokios ar kitokios apimties, pobūdžio darbams mūsų krašte labai apsunkina pastatuose atliktų rekonstrukcijų skaičius ir istorinių šaltinių stygius. Daug dokumentų prarasta pastatus niokojusių gaisrų metu, dalis jų išblaškyta po Lietuvos, Varšuvos, Krokuvos, Lvovo, Maskvos, Sankt Peterburgo ir kitus archyvus. Kartais tenka tyrinėti pastatus, kurių mūruose užfiksuota kone 15 rekonstrukcijų, pavyzdžiui, Vilniuje, Aušros Vartų g. 8. Šioje gatvėje esantys pastatai statyti XV amžiuje, o pirmosios žinios apie to meto pastatų paskirtį ir savininkus siekia tik paskutinius XVI amžiaus metus. Daugiau žinių apie juos atrandama nuo XVIII amžiaus pabaigos.
Dėl pastatų rekonstrukcijų skaičiaus ir istorinių šaltinių stygiaus, komplikuotų jų paieškų susipažįstant su pastatais tapo svarbūs natūros tyrimai. Daugeliu atvejų tik jie fiksuoja istoriniuose šaltiniuose neatspindėtus pastato statybos etapus. Ir tik architektūriniais tyrimais galima nustatyti rekonstrukcijų paslėptas senųjų statybos etapų architektūrinių elementų formas.
Šiemet, tikimasi, prasidės kelių svarbių šalies paveldo objektų restauravimo darbai, kurių nematomoji dalis – įvairių rūšių tyrimai – baigti jau praėjusiais metais. Projektavimo ir restauravimo instituto (PRI) specialistai parengė techninį Augustijonų vienuolyno Vilniuje restauravimo ir pritaikymo projektą bei Pacų rūmų tvarkybos darbų projektą, įmonė „Lietuvos paminklai“ – techninį Sapiegų rūmų Antakalnyje restauravimo projektą. Šiame straipsnyje kalbėsime apie visuose šiuose objektuose atliktus pasiruošimo projektavimui darbus – tyrimus, visų pirma architektūros natūrinius, ir jų seką. Polichrominio dekoro ir freskų paieškas, tyrimų metodus, įdomiausius radinius aptarsime kitame žurnalo „Statyba ir architektūra“ numeryje.