Michailą Saakašvilį išstūmęs Gruzijos premjeras Bidzina Ivanišvilis bando manevruoti tarp integracijos į Vakarus ir gerų santykių su Rusija, priversdamas abejoti tikrąja Gruzijos raidos kryptimi.

Prabangūs penkių žvaigždučių viešbučiai, vandens pramogų parkas, džiazo festivaliai ir tarptautinis oro uostas – tokį Anaklijos miestelio vaizdą prieš kelerius metus piešė Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Jis įdėjo tikrai daug asmeninių pastangų, kad kurortas prie Juodosios jūros taptų vakarietiškus standartus atitinkančiu traukos centru tūkstančiams gruzinų ir svečių iš užsienio.
Tačiau šiandien ankstesnio optimizmo nebelikę, mat projekto įgyvendinimas stringa. Jachtų prieplauka nuklota kalnais smėlio, apžvalgos bokšteliai taip ir neatvėrė durų, o ten, kur turėtų būti nutiestas kelias, žolę rupšnoja karvės. Net tai, ką spėta įgyvendinti, dūla arba nefunkcionuoja. „Tarkime, savaitgalį vandens parkas apskritai nedirba. Matyt, todėl, kad žmonių sutikome gerokai mažiau, nei tikėjomės“, – pasakoja niūrią realybę išvydusi turistė Sofija.
Šis projektas žymi daug daugiau, nei vien eilinę ambicingų ir brangių planų griūtį posovietinėje erdvėje. Tai – tarsi šiandieninės Gruzijos politinės situacijos paminklas, skelbiantis prezidento M.Saakašvilio ambicijų ir įtakos pabaigą. To priežastis – valdžią perėmusi partija „Gruzijos svajonė“ ir ją įasmeninantis milijardierius premjeras Bidzina Ivanišvilis.
„Deja, šios vyriausybės prioritetas yra sustabdyti viską, kas siejama su ankstesne valdžia“, – konstatuoja parlamentaras Giorgis Vašadzė. Baiminamasi, kad tokia logika gali būti vadovaujamasi ne tik vertinant kurortų plėtrą, bet ir sprendžiant, kokią strateginę raidos kryptį turi pasirinkti visa Gruzijos valstybė. Tam įtakos turės jau spalio 27 dieną vyksiantys prezidento rinkimai.

Perėmė valdžią

Esminiai pokyčiai Gruzijos politinėje arenoje įvyko praėjusių metų spalio mėnesį, kai parlamento rinkimus laimėjusi „Gruzijos svajonė“ išstūmė daugiau nei dešimtmetį dominavusį M.Saakašvilio Jungtinį nacionalinį judėjimą.
B.Ivanišvilis neslėpė norįs atsikratyti senojo režimo, kurį kaltino grobstymu, korupcija ir nedemokratiškumu, likučių. Šio apsivalymo rezultatas šiandien – aštuoniems buvusios vyriausybės ministrams arba pateikti konkretūs kaltinimai, arba pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Prokurorų akiratyje yra atsidūrę ir dar 10 tūkst. įvairaus rango Jungtinio nacionalinio judėjimo narių, tarp kurių – ir generalinis partijos sekretorius, buvęs ministras pirmininkas Vano Merabišvilis, jau ketvirtą mėnesį leidžiantis už grotų dėl kaltinimų iššvaisčius 5,2 mln. JAV dolerių biudžeto lėšų.
Neaiški ir paties prezidento ateitis, mat, pasak B.Ivanišvilio, po rinkimų šiam netekus neliečiamybės gali prasidėti dar vienas teismo procesas dėl korupcijos. „Tyrėjams teks įrodyti, o teismui – priimti sprendimą, tačiau klausimų kyla tikrai daug“, – sakė premjeras.
Tokie veiksmai sulaukė tarptautinės bendruomenės kritikos. „Noriu pabrėžti, kad mes su didžiuliu nerimu sekame informaciją apie buvusių pareigūnų suėmimus. Į tai nesikišime, tačiau esama abejonių, ar tokie teisiniai procesai nėra politiškai motyvuoti“, – teigia NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmusenas.

Paliks premjero postą

B.Ivanišvilis nepamiršta pabrėžti, kad politika nėra jo pašaukimas: iš pirmo žvilgsnio jis kuklus ir tylus, beveik nekalba angliškai, o laisviausiai jaučiasi bendraudamas su rusakalbiais. Be to, premjeras turi Prancūzijos pilietybę, dėl kurios kurį laiką nebuvo Gruzijos pilietis.
Tikroji B.Ivanišvilio galia geriausiai atsiskleidžia pažvelgus į du dalykus – palydą ir turtą. Mažiausiai penkių stotingų ir Holivudo filmus primenančių asmens sargybinių, dirbusių dar iki jam užimant valstybės saugomą postą, pareiga – saugoti turtingiausią Gruzijos žmogų, esantį 229 vietoje „Forbes“ milijardierių sąraše ir valdantį 5,3 mlrd. dolerių vertės turtą. Reikėtų nepamiršti, kad ši suma didesnė nei metinis Gruzijos biudžetas (4,36 mlrd. dolerių).
Dar iki rinkimų B.Ivanišvilis tapo visuomenėje populiarus dėl savo filantropinės veiklos, remdamas sunkiai besiverčiančias organizacijas ir talentingus tautiečius. Be to, save jis pristatė kaip šiltą ir mylintį šeimos žmogų – tai šiek tiek kontrastavo su M.Saakašviliu, kuriam bandoma klijuoti moterų numylėtinio etiketė.
Atidžiai situaciją Gruziją sekantiems ekspertams po rinkimų kilusi politinė kova (kuri, beje, peržengė visas ribas) nebuvo netikėta. 57 metų B.Ivanišvilis niekada neslėpė, kad pagrindiniai jo tikslai – išstumti iš valdžios antrą kadenciją baiginėjantį prezidentą M.Saakašvilį ir jo politinę partiją, o kartu, kaip pats teigia, užtikrinant šalies demokratinę raidą.
Kadangi šie tikslai esą beveik įgyvendinti, B.Ivanišvilio valdymo laikotarpis sparčiai artėja prie pabaigos: rugsėjo pradžioje atvirame laiške politikas paskelbė, kad po prezidento rinkimų, jei juos laimės „Gruzijos svajonės“ kandidatas, jis trauksis iš pareigų. „Situacija po rinkimų bus visiškai kitokia, nei buvo, tad vyriausybei nebereikės mano pagalbos, – pareiškė B.Ivanišvilis. – Jau anksčiau sakiau, kad neketinu būti didžiojoje politikoje ilgiau nei dvejus trejus metus. Tačiau tai nereiškia, kad išvyksiu iš šalies ar bėgsiu nuo atsakomybės. Mano svajonė yra po dvidešimties metų matyti europietišką Gruzijos visuomenę – to sieksiu iki pat gyvenimo pabaigos.“
Įdomu tai, kad, sociologinių apklausų duomenimis, net 71 proc. Gruzijos gyventojų B.Ivanišvilio sprendimą trauktis vertina neigiamai ir tik penktadalis jam pritaria.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.