"Veido" archyvas

Įvedus progresinius mokesčius verslininkams nebus paskatų investuoti į didelio produktyvumo įmones, kuriose darbo užmokestis gerokai viršija šalies vidurkį.

Propaguojant progresinius mokesčius bene populiariausia kalbėti apie tai, kad iš daugiau uždirbančiųjų paimant daugiau mokesčių yra įgyvendinamas socialinis solidarumas. Tarp Seime svarstomo įstatymo projekto iniciatorių socialdemokratų vieningos argumentacijos nėra: vieni aiškina, kad taip esą bus padedama kurtis vidurinei klasei, bus padedama išgyventi vargingiausiam visuomenės sluoksniui, kiti tiesiai sako, kad šiomis priemonėmis tiesiog siekiama mažinti skirtumus tarp turtingųjų ir vargšų, t.y. judėti lygiavos link. Pastarojo tipo ideologija skausmingai pažįstama iš senų laikų, tačiau sutikime, jog visi sutaria, kad mokesčiai yra priemonė vieniems ar kitiems valstybės politikos tikslams bei rezultatams pasiekti.

Apie būsimus rezultatus racionaliausia spręsti pagal siūlomų priemonių tikėtiną realų poveikį. Svarstomame įstatymo projekte numatyta, kad gyventojams, kurių pajamos per mėnesį neviršys 4 tūkst. Lt, siūloma taikyti 15 proc. tarifą, t.y. palikti dabar galiojantį, pajamų daliai nuo 4 tūkst. iki 10 tūkst. Lt taikyti 33 proc. tarifą, o pajamoms, viršijančioms 10 tūkst. Lt, – 40 proc. tarifą.

Pradėkime nuo to, kad, remiantis darbuotojų apklausų rezultatais, kas antras darbuotojas šiuo metu darbe norėtų pakeisti vienintelį dalyką – atlyginimą. Tikėtina, kad dauguma jų ir yra tie, kurių pajamos nesiekia minėtų 4 tūkst. Lt.

Progresinių mokesčių įstatymas jiems niekaip nepadės, nes mokesčio tarifas išliks toks pat. Statistikos departamento duomenimis, mažesnį negu darbo užmokesčio vidurkį – 2106 Lt uždirbo du trečdaliai darbuotojų. Žmonių, gavusių daugiau nei 2500 Lt, yra 27 proc., o gavusių 5501 Lt ir daugiau – 3,2 proc. Darbuotojų, gavusių 10 tūkst. Lt ir daugiau, šalies ūkyje 2010 m. pabaigoje buvo 3975.

Kadangi 33 proc. tarifas būtų taikomas tik pajamų daliai, viršijančiai 4 tūkst. Lt, tai žmonių, uždirbančių apie 5 tūkst. Lt, realios pajamos sumažėtų santykinai nedaug. Tie patys socialdemokratų atstovai, paklausti, kokias pajamas turėtų gauti vidurinei klasei priskiriamas Lietuvos gyventojas, nurodė, kad jos turėtų būti 4–5 tūkst. Lt. Vidurinę klasę Vakaruose sudaro apie 70 proc. žmonių, o Lietuvoje jai priskirtini tik šie 3,2 proc. Pirmasis smūgis kaip tik ir yra nukreiptas prieš tą plonytį, vos kelių procentų dydžio vidurinės klasės sluoksnį, tačiau, kaip jau minėta, jų pajamos sumažėtų santykinai nedaug. Todėl tikrasis taikinys – tie 3975 asmenys, uždirbantys 10 tūkst. Lt ir daugiau, kuriems būtų taikomas 40 proc. mokesčio tarifas.

Kas tie keturi tūkstančiai žmonių? Tai įmonių generaliniai direktoriai, didelių užsienio kompanijų atstovybių vadovai, aukščiausio lygio specialistai. Iš esmės tai žmonės, vadovaujantys šalies bendrojo vidaus produkto kūrimui. Ar šis skaičius didelis tokiai šaliai, kaip Lietuva? Manau, kad ne. O jūs? Į klausimą, ar jie yra pajėgūs sumokėti daugiau, žinoma, dera atsakyti teigiamai – pajėgūs. Ar tikrai sumokės? Galbūt, tačiau tikriausiai rimtai apsvarstys galimybę verslui vadovaujančias įmonių grandis perkelti į palankesnės mokesčių aplinkos valstybes. Gal į biudžetą bus surinkta papildomai keliolika milijonų litų, o gal ir ne.

Tačiau svarbiausia tai, kad apmokestinimo politika – tai valstybės siunčiamas signalas šalies verslui, piliečiams ir užsienio investuotojams. Įvedus progresinius mokesčius verslininkams nebus paskatų investuoti į didelio produktyvumo įmones, kuriose darbo užmokestis gerokai viršija šalies vidurkį. Taigi iš esmės dėl didesnės lygiavos mokesčiais bus bandoma nubausti keturis tūkstančius aktyviausių žmonių. Juk tai pats tikriausias pavydo, gal net pagiežos mokestis.

Per vieną apsilankymų Londone turėjau progą pabendrauti su ten studijuojančiu Lietuvos jaunimu. Bene populiariausia tema buvo Lietuvos verslo konfederacijos vykdomas studentų praktikų organizavimo projektas. Bebaigią mokslus Anglijoje mūsų jaunuoliai daug klausinėjo apie galimybę įsidarbinti Lietuvos įmonėse. Netgi jau turintieji darbą Anglijoje rimtai pasvarsto apie grįžimą į tėvynę. Žinoma, tikisi padoraus atlyginimo, tegul ir kiek mažesnio, negu galėtų gauti ten. Ar Lietuva jiems pasiųs signalą apie apmokestinimo didinimą?