Nors buvusį ūkio ministrą Dainių Kreivį kalbiname praėjus vos kelioms valandoms po to, kai jį poste pakeitė buvęs pavaldinys Rimantas Žylius, politikas neatrodo pralaimėjęs. Dabar jis žada imtis kurti dar aiškesnes politikų ir verslininkų viešųjų ir privačių interesų derinimo, taip pat lobizmo taisykles. Tačiau, nors ir pripažįsta, kad viešumas korupcijai labai kenkia, pats atsisako įvardyti, kurios konkrečiai jėgos išvertė jį iš posto: “Tai jėgos, norinčios, kad mūsų valstybėje niekas nesikeistų. Lietuvoje šalia padoraus verslo tarpsta ir toks, kuris gyvena iš per protekcionizmą gaunamų valstybės užsakymų ir trukdo stotis ant kojų tikrajam verslui. Tai tiesiog kombinavimas, paveldėtas iš sovietmečio. Panašūs dariniai egzistuoja visoje visuomenėje, o padorūs, jaunatviški, energingi žmonės į sustabarėjusias sistemas neįsileidžiami.”

VEIDAS: Tai Jūs, kaip tas jaunas, nesustabarėjęs, ir buvote išspjautas iš sistemos?

D.K.: Be abejo. Bet nesijaučiu pralaimėjęs ir sužlugdytas. Taip, tai žingsnis atgal, bet po jo eina trys žingsniai į priekį.
Viename tarptautinių ekonomikos forumų išgirdau tikslų modernios ekonomikos apibrėžimą: jį sudaro du kertiniai elementai – pasitikėjimo kultūra ir visiems vienodai lygūs įstatymai. Investuotojai neateis į Lietuvą tol, kol valstybė bus korumpuota. Turėjome daugybę pavyzdžių – tarkime, kai dėl tamsių dalykų 2007 m. “Google” taip ir neatidarė Lietuvoje savo duomenų saugyklos, vietoj mūsų pasirinkdama Lenkiją. Jeigu užsienio investuotojas pamato, kad vietinės kompanijos yra tiesiog gudresnės, apsukresnės, išmano čia klestinčio pilkojo žaidimo taisykles, jis ieško skaidresnių, tvarkingesnių rinkų.

VEIDAS: Viešumas – vienas efektyviausių kovos su korupcija ir šešėliu būdų. Tai kodėl Jūs net dabar, kai jau nebesate ministras, nenorite atskleisti pavardžių tų žmonių, kurie išjudino Jūsų kėdę?

D.K.: Mano pažyma ir yra duoklė viešumui. Mes parodėme, kad nebijome, o viešumas – iš tiesų galingas ginklas. Pažymoje juodu ant balto surašyta tai, ką visi nujautė egzistuojant. Ji parodė, kad kyšininkavimas, korupcija nėra Lietuvos politikos aksioma, kad tai nebelaikoma norma ir nebebus toleruojama.

O konkrečios pavardės reikštų karą su konkrečiais žmonėmis – neturiu tokio tikslo.

VEIDAS: Iš tiesų daugelis Jūsų pažymoje vardijamų faktų ir iki jos paskelbimo Lietuvoje buvo vieša paslaptis. Lygiai taip pat pusbalsiu kalbama apie neskaidrias schemas Jūsų koalicijos partnerių liberalų tėvonijose – transporto sistemoje, Klaipėdos uoste. Tačiau pažymoje minimos tik Jūsų politiniams oponentams atstovaujančios jėgos. Ar Jūs sąmoningai išrankiojote faktus, ar iš tiesų per šiuos daugiau nei dvejus metus nepatyrėte spaudimo iš savų?

D.K.: Tikrai nieko neredagavau – rašiau tik apie tai, su kuo susidūriau pats. Negaliu pasakyti, su kokiu spaudimu susiduria liberalai savo ministerijose. O mano partiečiai labai aiškiai žino mano kategoriškas pažiūras į korupcija – vargu ar kas iš savų išdrįstų ateiti ir man ką nors siūlyti.

VEIDAS: Kalbama, kad ta pažymos versija, kuri pateko į viešumą, jau yra sutrumpinta. Esą premjeras Andrius Kubilius gavo kur kas išsamesnį ir atviresnį dokumentą. Ar tai tiesa?

D.K.: Ne, visur ta pati pažyma su mano parašu. Viešumoje mačiau kelias neesmines klaidas – gal jos atsirado dokumentą perkėlinėjant, bet jokių esminių pataisų, išbraukymų ten nėra.

VEIDAS: Pažymoje kalbate apie spaudimą, kurį jautėte jau daugiau nei metus.Tačiau dokumentą premjerui įteikėte tik dabar, kai pradėjo svyruoti Jūsų kėdė. Kodėl dėl korupcijos spaudimo į specialiąsias tarnybas nesikreipėte iš karto, kai tik jį patyrėte?

D.K.: Dauguma minimų įvykių prasidėjo tada, kai Ūkio ministerija perėmė Viešųjų pirkimų tarnybą ir ėmėsi ją pertvarkyti. Daugelį atakų patyriaus ne aš, o tos tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas. Parašyti pažymą būtent dabar paprašė premjeras A.Kubilius – po to, kai aš jam išdėsčiau visą sukauptą infomaciją.

VEIDAS: Gerai, kad kažkas pagaliau atskleidė korupcijos schemas, tačiau blogai, kad sprendimą lėmė subjektyvi premjero ir Jūsų nuomonė, kada ir kaip tai padaryti. Ar skaidrioje, įstatymo viršenybę pripažįstančioje valstybėje ministras neturėtų iš karto kreiptis į kovos su korupcija tarnybas, o ne kaupti medžiagą ir laukti palankaus laiko jai paskelbti?

D.K.: Didžiąją dalį faktų Ž.Plytnikas neatidėliodamas perduodavo Specialiųjų tyrimų tarnybai. Čia viskas akivaizdu – grasinimai būdavo net kriminalinio pobūdžio, už palankius sprendimus jam atvyrai siūlytos mašinos, namai.

O spaudimas, su kuriuo susidūriau aš, priskirtinas pilkajai zonai – tai buvo kažkokios užuominos apie paramą partijai, bandymas suorganizuoti susitikimus su tam tikrais asmenimis. Tai nėra aiškiai apibrėžta korupcija, tai greičiau klausimas apie politikų ir verslininkų moralę. Ar aš galiu kažką atvirai kaltinti korupcija, jei Ūkio ministerijai atsisakius skirti lėšų kažkokiam objektui apie mane pasipila neigiami straipsniai? Su pilkąja zona kovoti galima tik viešumu – tai ir padarėme.

VEIDAS: Jūsų nuvertimo istorijoje neaiškus lieka prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmuo. Jeigu, kaip tvirtinate, Jūsų puolimo kampaniją organizavo skaidrumo permainų nenorinčios jėgos, taip išeina, kad joms pasitarnavo ir prezidentė, kurios kategoriška kritika ir nulėmė Jūsų atsistatydinimą?

D.K.: Įdomi versija, bet tai tik jūsų interpretacija. Būna atvejų, kai aplinkybės susiklosto nepalankiai, pasitaikai netinkamoje vietoje netinkamu laiku. Esu sau pasidaręs išvadą, kad prezidentės kritiką mano atžvilgiu paskatino nelemtas aplinkybių susiklostymas.

VEIDAS: Jūs jai tiesiog subjektyviai nepatikote?

D.K.: Galiu tik spėti, nieko tiksliai nežinau. Kartoju, manau, kad susidėjo daug nepalankių aplinkybių – neigiamas žiniasklaidos sukurtas fonas, vertęs prezidentę kažką daryti, paskelbti faktai apie mano ne vietoje padėtą parašą.

VEIDAS: Mūsų žiniomis, prezidentės rūstybę galutinai užsitraukėte ne tada, kai buvo paskelbta informacija, kad pasirašėte dokumentus dėl ES paramos skyrimo projektui, kuriame dalyvauja su Jūsų šeima susijusi statybų bendrovė, bet tada, kai ją pasiekė informacija, kad konkursą dėl medžiagų tiekimo saulės baterijų gamyklos Visoriuose, kurią Jūs pats, kaip ministras, iškilmingai atidarėte, statybai laimėjo taip pat Jums anksčiau priklausiusi bendrovė “Makveža”. Ar tai tiesa?

D.K.: Visiškas, absoliutus melas. Net neturiu čia ko komentuoti. Tokių ir panašių gandų apie save dirbdamas ministru prisiklausiau begalę.

VEIDAS: Tai ar vis dėlto įmanoma sėdėti ant dviejų – ir verslininko, ir ministro kėdžių?

D.K.: Aš buvau politikas, ne verslininkas – su verslu neturėjau nieko bendro. Ir dabar nesutinku, kad pažeidžiau kokį nors įstatymą. Pinigus mokyklų renovacijai skyrė Vyriausybė, mokyklas atrinko Švietimo ir mokslo ministerija, viešųjų pirkimų konkursą organizavo savivaldybė. Mano parašas tik užbaigė procedūras – aš net neturėjau teisės nepasirašyti.

VEIDAS: Galbūt tada blogai dirba Jūsų komanda? Kažkas visoje grandinėje turėjo sužiūrėti, kad ministras deda parašą tada, kai skiriami pinigai su juo susijusiai įmonei.

D.K.: Visame projekte dalyvavo apie 2,5 tūkst. įmonių ir organizacijų. Kažkas turėjo tikrinti tiek sutarčių, peržiūrėti jau pasibaigusius konkursus?

Antra vertus, o kuo nusikalto įmonės, kurių akcininkas aš buvau? Ar jos jau iš viso niekam nebegali tiekti statybinių medžiagų?

VEIDAS: Gali, bet ne tada, kai sprendimui priimti reikia Jūsų, kaip ministro, parašo.

D.K.: Tai tada niekas, laimėjęs valstybinius konkursus, nebegali pirkti statybinių medžiagų ir “Makvežos”? Juk kažkuriame iš ankstesnių etapų dokumentų irgi gali būti mano parašas. Nesąmonė.

VEIDAS: Jūsų istorija tapo geru pretekstu patobulinti sistemą, kuri aiškiau apibrėžtų politikų privačių interesų deklaravimą.

D.K.: Sutinku. Visų pirma turime sutvarkyti partijų finansavimą – kol jas gali remti verslas, tol megsis neskaidrios schemos. Finansavimas turėtų būti tik iš biudžeto ir nedidelių fizinių asmenų aukų.

Galbūt reikėtų sukurti specialų fondą politikų, valdininkų sukauptoms akcijoms valdyti – tokių pavyzdžių užsienyje yra. Be to, visi valdininkai ir politikai turėtų viešai deklaruoti bet kokius savo susitikimus su interesų grupėmis.

VEIDAS: Kalbate apie realios, skaidrios lobizmo sistemos kūrimą. Tačiau jos labui nieko nepadarė ne tik anksčiau valdę socialdemokratai, bet ir tai pustrečių metų daranti Jūsų partija.

D.K.: Dabar labai geras laikas tai padaryti. Aš asmeniškai jaučiu moralinį imperatyvą imtis sutvarkyti sistemą. Taip skaudžiai gavęs per kuprą dėl neaiškių taisyklių noriu jas sukurti.

VEIDAS: Ar turėsite tam galių? Juk nebesate Vyriausybės narys.

D.K.: Tebesu ir būsiu partijos prezidiumo, tarybos narys. Aktyviai veiksiu partijoje, ketinu dalyvauti artimiausiuose Seimo rinkimuose.

VEIDAS: Kokia atmosfera šiuo metu tvyro konservatorių partijoje? Ar per artimiausią suvažiavimą A.Kubilius išliks pirmininku, ar jį vis dėlto pakeis Irena Degutienė?

D.K.: A.Kubilius dar niekada nebuvo toks stiprus kaip dabar. Jo dabartinę jėgą lemia palankūs savivaldos rinkimų rezultatai, greičiau, nei prognozuota, auganti ekonomika, liudijanti, kad jis pasirinko teisingą krizės įveikimo kelią. Dėl to labai sustiprėjo jo moralinė lyderystė. Matau, kad dauguma partijos skyrių palaiko A.Kubilių.