Trys klausimai Rimantui Sinkevičiui, susisiekimo ministrui

VEIDAS: Kodėl iš posto išvertėte Vilniaus oro uosto direktorių?
R.S.: Jis “nenuimtas”, jis ruošiasi keisti darbo pobūdį, ir aš negalėčiau komentuoti ko nors daugiau, nei pakomentavo Vilniaus oro uosto spaudos tarnyba.
VEIDAS: Kiek vadovų keisite kitose susisiekimo srities valstybės įmonėse? Ar jus tenkina „Lietuvos geležinkelių“, Lietuvos pašto vadovų darbas?
R.S.: Negalėčiau pasakyti, kiek jų keisis, nes dar nesu labai gerai įsigilinęs į jų darbo specifiką ir atliekamas pareigas. Didžioji dalis darbuotojų išliks savo darbo vietose, planinių keitimų nenumatau.
Tas pats liečia ir vadovus. Kol kas, kiek spėjau įsigilinti, jų darbas šiuo metu mane tenkina. Daugiau galėčiau ką nors pasakyti pasibaigus finansiniams metams, maždaug kovo mėnesį, taip pat išklausęs finansines ataskaitas ir perspektyvinius ekonominius bei investicinius šių metų planus.
Lietuvos pašto vadovės veikloje matau tam tikrą progresą, pavyzdžiui, matau rimtus darbus įvedant vadinamuosius „Snoriukus“ į darbą. Neigiamos nuomonės apie jos veiklą nesusidariau, kaip ir nesusidariau neigiamų įspūdžių iš „Lietuvos geležinkelių“ vadovo veiklos.
VEIDAS: Buvusi penkioliktoji Vyriausybė iš valstybės įmonių išsireikalavo rekordinių pelnų ir indėlio į biudžetą dividendų pavidalu. Ar tęsite šią konservatorių pradėtą politiką?
R.S.: Pirmiausia noriu pasakyti, kad šios politikos tęsimui nepritariu konkrečioje įmonėje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, iš kurio buvo paimta pusė uždirbto pelno dividendų pavidalu – 32 mln. Lt. Esu tikras, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicijos atsiperka greitai, padeda pritraukti daugiau krovinių tiek krovos kompanijoms, tiek vežėjams. Manau, jog šios įmonės pelnas turėtų būti paliekamas įmonėje su sąlyga, kad jis bus efektyviai investuotas, o ne pravalgytas. Taigi aš oficialiai pradėjau derinimo procesą su Finansų ministerija. Dėl kitų valstybinių įmonių nesu taip tvirtai apsisprendęs. Jei bus įrodyta, kad paliktas pelnas investuojamas su atsiperkamumu, tai gal tas klausimas galėtų būti svarstytinas. Nors tą įrodyti kartais bus sunkoka.
Iš tiesų visos įmonės turėtų siekti pelningos veiklos, žinoma, ne bet kokia kaina, nes kai kurios iš jų turi atlikti tam tikrą joms pavestą socialinę funkciją: „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, kuriam pavesta turėti tiek pašto padalinių ar skyrelių, kiek Lietuvoje yra seniūnijų, apie septynis šimtus. Ne visi pašto skyreliai kaimuose ar seniūnijose save išsilaiko, tad verslo logika reikalautų neišsilaikančius skyrius naikinti, tačiau socialinė logika sako, kad šitie padaliniai labai svarbūs gyventojams, ypač nutolusiems nuo rajono centro.
Beje, mano nuomone, valstybinėse įmonėse pirmiausia reikia sutvarkyti turto valdymo reikalus, kad jos disponuotų tik tokiu turto kiekiu, kuris būtinas bendrai funkcijai ir pavestai misijai atlikti arba duotų papildomos finansinės naudos.