Ką demografinės prognozės žada ateities pensininkams, jei jau dabar negalime lygintis su europiniais standartais pagal valstybės finansinį dėmesį vyresniajai kartai? Štai, “Eurostato” duomenimis, pensijoms Lietuva skiria apie 7,4 proc. BVP, perpus mažiau nei Italija.

Arba kad ir toks skaičius: išlaidos vyresnio amžiaus žmonių priežiūrai Švedijoje sudaro 2,5 proc. BVP, o Lietuvoje – 0,3 proc. Ir tai juk procentai ne nuo svetimos šalies gerovės, o Lietuvos BVP, kuris, skaičiuojant vienam gyventojui tenkančią dalį, tesiekia 52 proc. ES vidurkio (beje, šį gerokai sumažino naujausios ES narės Bulgarija ir Rumunija). Nors mokame gana didelius mokesčius, ne tik senjorai, bet ir visa socialinė apsauga – Pelenės vietoje. Tiesa, tenka priminti, kad daug metų buvo daromos įvairios išimtys, tad kai socialinių mokesčių mokėtojų mažiau nei gavėjų, nėra ko stebėtis, kad išmokos menkos.

Vis dėlto jei lyginsime ne procentais, o absoliučiais skaičiais, pensijoms skiriamų lėšų kiekis didėjo milžiniškais tempais – nuo 3,6 mlrd. Lt 2000-aisiais iki 8,3 mlrd. Lt 2008-aisiais. Tačiau net ir su tiek padidėjusiomis pensijomis mūsų pensininkai nebuvo pasiekę 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o pagal europinius skaičiavimus, panašią į turėtą gyvenimo kokybę garantuoja pensija, siekianti apie 70 proc. gauto vidutinio atlyginimo. Tačiau “Sodros” ir valstybės biudžetų padėtis ir demografinės prognozės verčia kelti klausimą, ar siūlymai, numatyti reformos metmenyse, ateities pensininkams garantuos bent dabartinio lygio pensijas.