Ką rinktis: pasikliauti vien „Sodra“, toliau kaupti II pakopos pensijų fonduose nieko nekeičiant, o gal padidinti kaupimą dar ir papildoma įmoka nuo savo pajamų, sykiu gaunant valstybės dotaciją? Galvosūkis nemenkas, o kurį senatvės pensijos kaupimo būdą rinktis, apsispręsti teks iki rugsėjo 1 d.

Ekonomistas Romas Lazutka naująją pensijų skaičiuoklę, kuri bent jau teoriškai turėtų palengvinti visų dirbančiųjų apsisprendimą, vadina „sukčiuokle“. Ji esą sukurta taip, kad bet kam išmuštų mintį kaupti būsimą pensiją vien „Sodroje“: kad ir kaip suvesi duomenis, skaičiuoklė parodys, jog kaupdamas II pakopos fonduose, o ypač jei pasinaudosi naujove ir papildomai nukreipsi į fondus 2014–2015 m. 1 proc., o nuo 2016 m. – 2 proc. savo darbo užmokesčio, pensiją gausi didesnę, nei pasikliaudamas vien „Sodra“ (žinia, valstybė taip pat papildomai skirs pirma 1 proc., o nuo 2016 m. – 2 proc. dotaciją, bet jau nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad pasirinkus šį kaupimo būdą pensijų fondus periodiškai papildys ne tik „Sodros“ įmokos, kurios nuo 2014-ųjų bus lygios 2 proc. dirbančiojo pajamų, bet ir pačių gyventojų savanoriškai mokamos ir atitinkamai valstybės pridedamos įmokos: pirma 1+1 proc., vėliau – 2+2 proc.).
„Žmonės žiūri į tuos grafikėlius ir mato, kad „Sodros“ pensija tiek nedidės, kiek jie sukaups būdami privačiuose fonduose, nors iš tikrųjų niekas to nežino. Tai žmonių kvailinimas. Kuriant skaičiuoklę taikytos tokios prielaidos, jog atrodytų elementaru, kad dalyvauti naujoje sistemoje naudinga. O dėl ko šito siekiama? Kad pensijų fondai turėtų klientų“, – įžvelgia R.Lazutka.

Iš ko atrieksime po kelis šimtus milijonų per metus?

Pensijų skaičiuoklę supeikė ne jis vienas, bet ir, paradoksalu, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ekonomistas Raimondas Kuodis, įvardijęs joje taikomas investavimo grąžų prielaidas (nuo 5,5 proc.) kaip pernelyg optimistines, nors būtent Lietuvos banko ekspertai taip pat prisidėjo paleidžiant šią, anot R.Kuodžio, iliuzinę skaičiuoklę į gyvenimą. Tiesa, dabar ją jau žadama tobulinti.
Pensijų reformą nuo pat pradžių kritikuojantis R.Lazutka teigia, kad toks II pakopos pensijų fondų modelis, koks dabar taikomas Lietuvoje, yra „posovietinių šalių biznis“, iš kurio daugiausiai naudos gauna būtent privatūs pensijų fondai. Vakarų šalyse taikomi visai kiti II pakopos pensijų kaupimo modeliai: tik posovietinėse valstybėse, pasak ekonomisto, pinigai iš pradžių iš gyventojų ir verslo per mokesčius surenkami, o po to vėl atiduodami su sąlyga, kad jie dalyvaus privačiame pensijų kaupime.
„Visa tai – pensijų fondų valdytojų džiaugsmui, nes taip labai lengva klientų prisivilioti. Jei žmogus pats gautų tuos 6 proc. į savo rankas ir pats tas įmokas mokėtų, tuomet fondams tektų labiau stengtis, įrodyti, kad taip kaupti tikrai prasminga, kad pinigai bus tinkamai naudojami ir grąža bus pakankama“, – tvirtina R.Lazutka.
Vakaruose II pakopos fonduose pensijos kaupiamos kitu principu: įmokas į fondus reguliariai moka darbdaviai kartu su darbuotojais arba tik darbdaviai, jokių „žaidimų“ su mokesčių ir įmokų paskirstymu ten nėra (na, o lėšos, tikintis uždirbti, investuojamos į tas pačias akcijas ir vertybinius popierius). Be to, reikia pripažinti, kad Vakaruose ir sąlygos visiškai kitos, – visų pirma todėl, kad ten mažesnis darbo jėgos apmokestinimas. Rytų Europos šalys tiesiog nesugalvota kitų alternatyvų, kaip dar, nemažinant mokesčių naštos, pasirūpinti savo būsimais pensininkais, nes demografiniai rodikliai išties liudija artėjant katastrofą.
R.Lazutkai nesuprantama ir tai, kodėl valstybė dotacijų nesiūlo tiems, kurie sutinka mokėti papildomas įmokas nuo savo lėšų, bet nori pensiją kaupti tik „Sodroje“. Ir apskritai iš ko valstybė paims tuos papildomus kelis šimtus milijonų kasmet, kurių reikės šioms įmokoms mokėti? „Tai vienas tų atveju, kai vieno žmogaus atžvilgiu veiksmas atrodo racionalus, o visos visuomenės atžvilgiu – neracionalus. Juk ką tai reiškia: pinigai bus mokami iš to paties biudžeto, tad reikės gal kokias nedarbo ar motinystės išmokas karpyti, o gal mažiau lėšų beliks švietimui arba teks duobėtais keliais važinėti“, – svarsto ekspertas.
Pasak Seimo vicepirmininko Algirdo Syso, kaip tik todėl, kad pensijų fondai iš to neblogai pasipelno, pensijų fondų dalyvių medžioklė dabar vėl vyksta visu pajėgumu. Nors jis sako asmeniškai netikintis, kad valstybė gali sau leisti skolintais keliais šimtais milijonų litų per metus finansuoti miglotą būsimų pensininkų ateitį. „Tas vaizdas, kurį piešia pensijų fondų valdytojai, daug gražesnis, nei yra iš tiesų“, – neabejoja A.Sysas.
Pats Seimo narys, beje, jau apsisprendė stabdyti pensijų įmokų pervedimą į privatų pensijų fondą. „Nusprendžiau nedalyvauti tame versle. Yra fondai, akcijos, bet yra ir seni kaupimo būdai – stiklainiai, vilnonės kojinės… Mūsų tėvai pragyveno be pensijų fondų, pragyvensiu ir aš“, – pridūrė politikas.
Taigi sumaišties daug, naujoji pensijų skaičiuoklė pasitikėjimo nekelia, dėl šios reformos vykdymo dar tebesiginčija ir patys politikai – kai kurie jų kalba net apie galimą reformos stabdymą. O kur dar neramumai Europos Sąjungoje ir prognozės apie dar ne vieną finansinę griūtį, gresiančią artimiausiais dešimtmečiais. Tačiau nuo balandžio iki rugsėjo apsispręsti, kokią pensijų kaupimo alternatyvą rinktis, vis dėlto teks. Ir, beje, apsispręsti reikės negrįžtamai – vėliau nei kada panorėjus nutraukti savanoriško įmokų nuo savo atlyginimo mokėjimo, nei, priešingai, kada panorėjus nutarti jas mokėti ir tikėtis valstybės dotacijų jau nebebus galima, nebent pati valstybė nuspręstų kitaip. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys mano, kad toks valstybės sprendimas nėra demokratiškas, bet investavimo požiūriu – teisingas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-14-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.