"Veido" archyvas

Argi žavus greitas gyvenimo tempas, kada ryte paskubomis sukertame sumuštinį, kavos stabtelime degalinėje, vaikams vakare griežtai pareiškiame, kad pasaka bus tik viena, o ir su draugais susitikti vis nelieka laiko? “Sustokite”, – sako lėtumo filosofijos skleidėjai.

Kur nuskubame?

Skubėdami praleidžiate gražiausias gyvenimo akimirkas nepastebėtas. Daugelis mūsų valgo, dirba, mąsto ir net mylisi greitai. Tačiau ar esame patenkinti kokybe? Ar tikrai skani kava iš popierinio puodelio, siurbčiojama pro mažą skylutę dangtelyje? O sumuštinis, paskubomis sukramsnotas vairuojant automobilį? Dirbate, kad sukauptumėte pinigų atostogoms, bet ar jaučiate, kad pailsėjote? Mokslininkai suskaičiavo, kad mes net miegame 90 minučių trumpiau nei žmonės prieš šimtą metų. Toks gyvenimo tempas labai pavojingas sveikatai ir santykiams.

• Skubėjimas – daugelio ligų priežastis. Skubant širdis plaka greičiau, padidėja kraujospūdis, įsitempia nervai ir raumenys. O tai gali sukelti migreną, nemigą, neurozę, pradeda varginti vidurių užkietėjimas. Dažnai niekur nespėjantiems žmonėms diagnozuojamas imuninės sistemos nusilpimas ar organizmo išsekimas.

• Gresia nutukimas ir vėžys. Greitai ir bet ką kemšant į skrandį kyla didelė rizika užsiauginti antsvorio. Mat greitojo maisto restoranuose siūlomi patiekalai yra kaloringi, bet visiškai beverčiai. Juose nėra jokių organizmui naudingų medžiagų. Be to, mėsainiai, keptos bulvytės ir kitas maistas ruošiamas esant labai aukštai temperatūrai, todėl išsiskiria nuodingų kancerogenų. Dažnas norėdamas greitai užkąsti renkasi pusfabrikačius, rūkytas dešras, o ten daugybė vėžį, astmą ir alergiją sukeliančių maisto priedų.

• Ką patiria nėščia moteris ir vaikai? Medikai perspėja, kad greitas gyvenimo tempas ypač pavojingas besilaukiančioms moterims. Mat dažnai patiriamos stresinės situacijos išsekina moterį. Stresą jaučia ir vaisius. Tai jam gali sukelti net smegenų pakitimus. Todėl gimęs vaikutis gali būti dirglus, vėliau sirgti depresija. O nuolat skubinami vaikai jaučiasi nesaugūs, nepasitiki savimi.

• Atšąla santykiai su artimaisiais. Stebitės, kodėl nerandate bendros kalbos su vyru, nesusikalbate su vaikais? Paskaičiuokite, kiek laiko kartu praleidžiate. Tai dažniausiai ir yra pagrindinė santykių atšalimo priežastis.

Sulėtinus tempą gyventi smagiau

Lėtumo filosofija – tai ne sekta, ne naujas mokymas ir tikrai ne skatinimas tingiai drybsoti kiauras dienas priešais televizorių ar tapti atsiskyrėliu, bėgti iš miesto. Tai naujo santykio su laiku kūrimas.

Lėtumo filosofija glūdi kiekviename iš mūsų. Tereikia sustoti, nesvaičioti apie tai, kaip būtų gerai, jeigu para turėtų dar bent tris valandas, o dirbti tiek, kad laiko užtektų viskam. Turime ne skaičiuoti minutes ir valandas, o jų sutaupyti. Viską daryti kuo geriau, o ne kuo greičiau. Tada pajusime gyvenimo pilnatvę, ir veikla, santykiai, maistas teiks džiaugsmo.

Būti čia ir dabar

Sąmoningai pasirinkite lėtą tempą, išmokite nusiraminti, sustabdyti nereikalingų minčių tėkmę. Lėtas, pagal šią filosofiją, – tas, kuris sugeba būti čia ir dabar. Valgantis šviežią maistą, išaugintą tame regione, kuriame gyvena.

Perkantis produktus tiesiai iš ūkininkų arba mažose parduotuvėlėse – juk čia galima įsigyti kokybiškų produktų ir patirti bendravimo džiaugsmą.

Ką valgome – tas esame

Dar 1989 m. kilo vadinamojo lėtojo maisto judėjimas, kaip priešprieša greitojo maisto ir vartojimo kultūrai bei nuolatiniam skubėjimui. Taip pat kaip atsvara greitojo maisto restoranams, kurių pridygę visuose pasaulio miestuose.

Lėtojo maisto judėjimo atstovai ragina suprasti, kad valgymas – labai svarbi kasdienio gyvenimo dalis. Tai, ką dedame į lėkštę, turi įtakos ne tik mums, bet ir mus visus supančiai aplinkai. Mat kuo daugiau naudojama trąšų, tuo labiau teršiama gamta. Valgydami mėsainius ir bulvytes, pamirštame senųjų patiekalų gaminimo tradicijas. Juk ne veltui sakoma: ką valgome – tas esame.

Mėgaukitės maistu

Kokiais principais ragina vadovautis lėtojo maisto judėjimo šalininkai?

• Maistą gaminkite namie. Mėgaukitės virtuvėje praleistu laiku. Negalvokite apie darbą, kitas problemas. Prisiminkite skaniausius močiutės gamintus patiekalus. Maisto ruošimas, suteikiantis malonumo kitiems, yra tikras džiaugsmas. Patiekalą gaminkite lėtai, su pasimėgavimu, ir nejučiomis atsipalaiduosite. Tai veikia panašiai kaip meditacija.

• Prie stalo – visa šeima. Aptarkite dienos įvykius, kalbėkitės – taip valgysite lėtai, nepersivalgysite ir pabendrausite su vaikais, vyru. Atlikti tyrimai rodo, kad vaikams iš šeimų, kurios dažniausiai valgo kartu, geriau sekasi mokykloje. Jie patiria mažiau streso, nepradeda anksti rūkyti ir gerti.

• Pirkite Lietuvoje išaugintas daržoves. Jos labiausiai mums tinka, dažniausiai būna šviežios. Be to, maisto pirkite nedideliais kiekiais, bet šviežio. Nepamirškite, kad sveikiausi neperdirbti produktai: daržovės, vaisiai, grūdai, žuvis, mėsa, pienas.

Kaip sustoti?

Nustoti skubėti nėra sudėtinga. Pradėkite nuo paprastų žingsnelių. Greitai pajusite, kad nelekiant kaip akis išdegus gyvenimas nušvinta visai kitomis spalvomis. O pinigų uždirbate ir darbų nudirbate ne ką mažiau, nei versdamiesi per galvą.

• Jei nebūtina, neskubėkite. Kad ir ką darytumėte, visada kontroliuokite savo veiksmų greitį ir atsispirkite pagundai skubėti tuomet, kai tai visai nebūtina.

• Vietoj automobilio – pėstute. Tą patį atstumą įveiksite lėčiau, bet pajudėsite, pasinersite į supančius garsus, vaizdus. O jeigu niekaip neišsiverčiate be automobilio, niekada neviršykite greičio. Daugeliui kitų vairuotojų būsite kliūtis kelyje, bet nerizikuosite savo ir bendrakeleivių gyvybe. Ir tikrai laiku nuvažiuosite. Mat įrodyta, kad važiuojant mieste ne 50 km/h, o 100 km/h greičiu, vairuotojas atvyksta vos 54 sekundėmis greičiau. Tad ar verta rizikuoti?

• Išjunkite elektroninį paštą, mobilųjį telefoną. Kuo dažniau kompiuteriui, telefonui ir televizoriui pasakysite “ne”, tuo daugiau laiko liks šeimai, gerai knygai.

• Keliaukite lėtai. “Lėtieji” siūlo net keliauti neskubant. Vietoj lėktuvo rinktis traukinį, dviratį ar leistis į žygį pėsčiomis. Taip keliaudami patirsite gerokai daugiau įspūdžių. Bent vieną savaitę, o dar geriau – visas atostogas praleiskite viename miestelyje. Taip iš arčiau pažinsite vietinių gyvenimą, turėsite progų su jais pabendrauti, dalyvauti jų šventėse. Galėsite ramiai apžiūrėti visas vietos įžymybes.

Pirkimo terapija – nemadinga

Lėtumas sraigės žingsneliu atšliaužė ir į mados pasaulį. Garsūs dizaineriai ragina nustoti šluoti drabužius nuo parduotuvių lentynų per išpardavimus ar tada, kai norisi pabėgti nuo slegiančių minčių. Pirkimo terapija tampa nemadinga. Pakeitus požiūrį į drabužius galima nemažai sutaupyti.

• Kurkite drabužio istoriją. Prisijaukinkite kiekvieną drabužėlį. Juk sulopyti džinsai ar išblukę marškinėliai gali priminti ne vieną smagų nutikimą, romantišką nuotykį. Kodėl neatgaivinus prisiminimų vilkint mėgstamą, nors ir seną drabužį? Taip jis taps gyvenimo dalimi.

• Močiutės suknelė, prikelta naujam gyvenimui. Visos galite rasti mamos ar močiutės drabužių. Persiūkite juos, prisitaikykite sau. Taip ne tik pigiai pasipuošite, tapsite itin dabar madingo vintažo stiliaus atstove, bet ir gausite geros energijos dozę.

• Megzkite, taisykite, persiūkite. Viena svarbiausių “lėtųjų” skleidžiamų idėjų – kuo mažiau pirkti. Neišmeskite savo senų drabužių. Juk persiūtas ar atnaujintas jis vėl bus kaip naujas. Kartais užtenka tik pridėti naują detalę ar patrumpinti. Iš senų džinsų galite pasisiūti originalią kuprinę ar rankinę. O jeigu tikrai žinote, kad drabužio jau niekam nepanaudosite, atiduokite arba apsikeiskite su drauge.

• Pirkite tik kokybiškus drabužius. Rinkitės pasiūtus iš natūralių medžiagų, kokybiškus. Jie brangesni, tačiau tarnauja ilgiau, turi išliekamąją vertę. Be to, pigūs drabužiai dažnai siuvami iš antrarūšių, kenksmingais dažais dažytų medžiagų.

• Atsargiai – išpardavimai! Kai galvą apsuka skelbiamos didelės nuolaidos, dažna moteris prisiperka nereikalingų ir beverčių drabužių. Kad taip nenutiktų, pirkite tik tuos drabužius, kurių jums šiuo metu reikia. Apie kitos vasaros atostogas negalvokite. Įsigykite tik tai, kas jums tikrai patinka, tinka jūsų figūrai ir dera prie turimų drabužių. O jeigu grįžusi namo supratote, kad padarėte klaidą nusipirkdama drabužį, nesigėdykite ir nepatingėkite jo per porą savaičių grąžinti – šią teisią turi kiekviena iš mūsų.

• Pirkite mažose parduotuvėlėse. Dažniausiai jose dirba pačios savininkės, kurioms svarbu, kad jūs grįžtumėte. Todėl nuoširdžiai pataria, maloniai bendrauja, netingi parinkti tikrai jums tinkantį drabužėlį. Vadinamuosiuose butikuose galima rasti originalesnių, geros kokybės lietuviškų drabužių. Didžiuosiuose prekybos centruose karaliauja prastos kokybės, kiniška masinė produkcija.