Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atlikta analizė atskleidžia, kad per gaisrus daugiausiai gyvybių netenkama dėl neatsargaus rūkymo ir neatsargaus elgesio su ugnimi.

Per pastaruosius penkerius metus dėl rūkymo kilus gaisrui žuvo net 397 Lietuvos gyventojai. Svarbu paminėti ir tai, kad apie 70 proc. žuvusiųjų per gaisrus buvo neblaivūs.
„Skaudžių netekčių per gaisrus priežastys rodo, kad mūsų gyventojai, deja, nebrangina savo gyvybės, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis. – Regis, kiekvienas žino, kas gali nutikti rūkant lovoje, kas laukia, kai kūrenamos netvarkingos krosnys ar kuo graso neišvalyti dūmtraukiai, bet gaisrų priežastys metų metais beveik nesikeičia.“
Gaisrų smarkiai pagausėja prasidėjus šildymo sezonui. Didelė dalis Lietuvos gyventojų niekaip neišgirsta raginimų laiku susiremontuoti krosnis, išsivalyti kaminus, o to pasekmės – pačios liūdniausios: netenkama ne tik namų, bet kartais ir gyvybės. Vien šiemet dėl netinkamo krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo kilo 593 gaisrai, per kuriuos žuvo devyni gyventojai.
Iš viso šiemet (iki spalio 31 d.) Lietuvoje kilus gaisrui žuvo 133 žmonės (92 kaimo gyventojai ir 41 – miesto). 75 proc. aukų žuvo per gaisrą savo, artimųjų ar pažįstamų namuose. Dažniausiai ugnyje žūstama naktį. Daugiausiai žmonių šiemet žuvo sausio (20) ir spalio (23) mėnesiais.
Kaip rodo gaisrų statistika, pražūtingiausios šiuo požiūriu yra 15 ir 18 mėnesio dienos. Be to, ir šiais metais iš 133 žuvusiųjų net 35 žmonės žuvo šeštadienį, o 25 – penktadienį.
Šiemet per dešimt mėnesių iš gaisro ugniagesiai išgelbėjo 129 gyventojus (iš jų keturis vaikus), atlikdami gelbėjimo darbus jie išgelbėjo dar 234 gyventojus (iš jų 24 vaikus).