"Moters savaitgalio" archyvas

Karšta vasara žada puikų poilsį savaitgaliais ir atostogas, svarbu per neatsargumą to nesusigadinti. Taigi nors atostogaujančioms ir sunku atsispirti pagundai visą dieną vartytis saulės atokaitoje, pagalvokime, ar tai nepakenks sveikatai.

Su saule juokauti nevalia

Perkaistama tuomet, kai dėl skysčių stokos organizme susikaupęs šilumos perteklius negali išsiskirti. Kaitinantis paplūdimyje arba būnant lauke karštu oru (apie 30º C ir daugiau) kūno temperatūra pakyla ir karštis, galima sakyti, smogia iš vidaus. Karštomis dienomis gausiau prakaituojama – iš organizmo kartu su skysčiais išsiskiria ištirpusios druskos, todėl gali sutrikti raumenų veikla, prasidėti traukuliai. Perkaitus staiga ima skaudėti galvą, spengti ausyse, padažnėja pulsas, o kvėpavimas pasidaro negilus, gali apimti mieguistumas, varginti žiovulys. Sunkesniais atvejais sutrinka širdies veikla, žmogus gali netekti sąmonės, o nevėsinamas ir negaivinamas – mirti.

Perkaitimas dažnai “draugauja” su saulės smūgiu. Šis užklups, jei saulės atokaitoje ilgai vaikštinėsite be galvos apdangalo. Įšilus nepridengtai galvai įkaista smegenys, o jų dangaluose esantys kraujo indai plečiasi, didėja slėgimas kaukolėje, todėl, kaip ir perkaitus, ima skaudėti galvą, spengti ausyse, taip pat pykinti, žmogus ima vemti, pasidaro apatiškas, suglemba, gali ir visai netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.

Saulė kerta silpniausiems

Dideli karščiai ypač pavojingi kūdikiams ir vaikams iki ketverių metų, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems antsvorio, taip pat sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, skydliaukės ligomis, žmonėms, karščiuojantiems dėl infekcinių ligų bei vartojantiems tam tikrų rūšių vaistus.

Atsargūs turėtų būti ir vairuotojai bei jų keleiviai, mat tiesioginiai saulės spinduliai salono orą gali įkaitinti iki 70º C, todėl per karščius automobilyje laiko stenkitės praleisti kiek įmanoma mažiau.

Išgelbės lengvi drabužiai, galvos apdangalas ir vanduo

• Karštą vidurdienį venkite tiesioginių saulės spindulių, daugiau laiko leiskite vėsesnėse patalpose. Saulės atokaitoje ypač pavojinga miegoti.

• Nelaukdama troškulio priepuolio nuolat gerkite daug skysčių, geriausia – neatšaldyto šiek tiek sūdyto ar mineralinio vandens, tik jokiu būdu ne vaisvandenių, kurie saldinti saldikliais. Ledinis ar šaltas vanduo ilgiau lieka skrandyje, blogiau organizmo įsiurbiamos jame ištirpusios druskos, todėl gausiau prakaituojama. Venkite sunkaus maisto, verčiau rinkitės skystą, lengviau virškinamą, taip pat vaisius ir daržoves.

• Kaitrią dieną vilkėkite natūralaus pluošto, laisvus, šviesius drabužius, galvą būtinai pridenkite skarele ar skrybėle. Avėkite odiniais bateliais arba atvirais sandalais.

Perkaitus – skubi pagalba

• Atsigulkite vėsioje patalpoje arba pavėsyje ir atlaisvinkite drabužius. Jei patalpoje yra ventiliatorius, įjunkite jį.

• Ant galvos užsidėkite vėsų kompresą, visą kūną apsitrinkite drungnu vandeniu, jis garuodamas aktyviai vėsins perkaitusį organizmą. Ant stambiųjų kaklo, pažastų, kirkšnies kraujagyslių galima uždėti kelis šalto vandens ar ledo kompresus.

• Reikia daug gerti – taip gerės kraujo apytaka, didės cirkuliuojančio kraujo kiekis, daugiau jo pateks į periferinę kraujotaką, taigi organizmas aktyviai vės. Gėrimas neturi būti pernelyg šaltas, geriausia – drungnas, kambario temperatūros. Kadangi prakaituojant netenkama ne tik vandens, bet ir druskų, labai tiks atsigeri didesnės mineralizacijos mineralinio vandens, o vėliau ir specialaus druskų mišinio “Rehidron”. Kad organizmas galėtų paimti gėrime esančius mikroelementus, būtina gliukozė. Todėl galite gerti ir saldintos arbatos. Gerti reikia mažais gurkšneliais, po truputį, bet dažnai.

• Praradusįjį sąmonę paguldykite, galvą pasukite į šoną (kad neužspringtų, jei vems), kojas šiek tiek pakelkite (taip pagerės smegenų kraujotaka) ir vėsinkite.

• Karščiuojančiajam duokite temperatūrą mažinančių preparatų: paracetamolio arba ibuprofeno.

• Panašiai padėti galite ir kitam žmogui. Perkaitusįjį pirmiausia paguldykite vėsioje vietoje (galvą kilstelėkite truputį aukščiau), po kojomis pakiškite pagalvę ar suvyniotus drabužius – taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka. Tuomet atsagstykite drabužius ir skubiai vėsinkite. Suvyniokite žmogų į sudrėkintą paklodę ar rankšluostį, dėkite šaltus kompresus ant veido ir stambiųjų kraujagyslių, apipurkškite vandeniu. Tačiau atminkite, kad į šaltą vandenį viso perkaitusiojo kūno nardinti negalima! Jei žmogus sąmoningas, pagirdykite jį mineraliniu arba šiek tiek pasūdytu vandeniu (jei pykina, pasiūlykite ko nors rūgštaus), jei ne – paguldykite ant šono ir vėduokite, bet niekuo negirdykite. Suteikusi pirmąją pagalbą, skubiai ieškokite gydytojo.

• Patyrus saulės smūgį svarbiausia atvėsinti galvą. Kita pagalba teikiama kaip perkaitus.