BFL

Vienas šalies gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 11,3 litro absoliutaus alkoholio, įskaitant nelegalius gėrimus, – tai 0,4 litro daugiau nei 2009 metais, skelbia Statistikos departamentas.

Anot išankstinės statistikos, vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui praėjusiais metais teko vidutiniškai 13,3 litro, arba 0,5 litro daugiau nei užpernai, absoliutaus alkoholio.

Tuo metu departamento pateikiamais Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 962 žmonės, arba 57 žmonėmis mažiau nei 2009 metais. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (46 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (32 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (13,5 proc.). 2010 metais vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo beveik keturis kartus viršijo moterų.

Statistikos departamento pristatomais Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, pernai 798 asmenys pirmą kartą kreipėsi į gydymo įstaigas dėl alkoholinės psichozės ir 1,1 tūkst. – dėl lėtinio alkoholizmo, tai atitinkamai 37 ir 152 asmenimis mažiau nei 2009-aisiais. Praėjusių metų pabaigoje gydymo įstaigų įskaitoje buvo 55,3 tūkst. lėtiniu alkoholizmu sergančių asmenų. Palyginti su 2009 metais, jų skaičius sumažėjo.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2010 metais nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 38 neblaivūs asmenys, iš kurių septyni žuvo (2009 metais – 11). Dar devyni neblaivūs asmenys (2009 metais –-6) nukentėjo kelyje iš darbo (į darbą).

Policijos departamento teigimu, pernai užregistruoti 528 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, arba kas septintas užregistruotas įvykis. 2010 metais, palyginti su 2009-aisiais, neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 23 procentais. Juose žuvo 63, sužeisti 699 žmonės.

Dėl kas antro neblaivių asmenų sukelto kelių eismo įvykio buvo kalti neblaivūs vairuotojai. Neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių 2010 metais sumažėjo 9 procentais.