Programišiai „Anonymous“ perspėja apie netrukus Šiaurės Korėjoje prasidėsiantį Trečiąjį pasaulinį karą. Ar tokia grėsmė reali?

Rima JANUŽYTĖ

Apie Šiaurės Korėjos branduolinį ginklą, jos vykdomus raketų bandymus, šalies lyderio Kim Jong Uno ir jo pirmtakų tikslą sukurti Amerikos krantus galinčią pasiekti tarpžemyninę balistinę raketą su branduoline galvute bei tikimybę, kad šis tikslas bus pasiektas iki 2020 m., girdime nuolat. Tačiau po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose nerimo dėl Šiaurės Korėjos, atrodo, pasidarė daugiau.

O praėjusią savaitę nerimą daug kam pakeitė ir baimė: programišiai „Anonymous“ paskelbė perspėjantį vaizdo įrašą, kuriame aiškina, kad Šiaurės Korėja jau visai netrukus taps Trečiojo pasaulinio karo epicentru.

„Trumpas, bet žiaurus karas“

„Anonymous“ savo vaizdo įraše aiškina, esą Korėjos pusiasalyje kils naujas totalinis konfliktas, kuris bus „trumpas, bet žiaurus“ ir turės didžiulių pasekmių aplinkai bei pasaulinei ekonomikai. Ir prasidės jis jau visai netrukus.

O tai, kad konfliktas neišvengiamas, „Anonymous“ nuomone, supranta visos pusės: juk Kinija jau nurodė savo piliečiams kaip įmanoma greičiau išvykti iš Šiaurės Korėjos, Japonija perspėjo savo gyventojus dėl galimos balistinių raketų grėsmės, o JAV praėjusią savaitę sėkmingai išbandė balistinę raketą „Minuteman 3“.

Vaizdo įraše pateikiama ir daugiau būsimo karo įrodymų. Pavyzdžiui, tai, kad JAV į Australiją, kuri suvokiama kaip strategiškai labai patogi vieta karo Azijoje atveju, siunčia tūkstantį karių ir nemažai karinės aviacijos vienetų.

Kitas įrodymas – JAV prezidento noras susitikti su dar vienos geografiškai svarbų vaidmenį vaidinančios valstybės – Filipinų prezidentu Rodrigo Duterte bei pranešimai apie gerėjančius JAV ir Filipinų santykius. Visa tai – tik tam, kad JAV užsitikrintų kuo didesnę regiono valstybių paramą.

Nors tai nėra iš kokių nors slaptų šaltinių nutekinta informacija, o faktus, kuriuos dėsto „Anonymous“, galima be vargo pasitikrinti internete, šis vaizdo įrašas sukėlė didžiulį atgarsį, kiekvienas krebžtelėjimas po jo dabar vertinamas per „karas bus ar nebus“ prizmę.

Todėl sekmadienį paryčiais Šiaurės Korėjos paleista naujo tipo raketa (bent taip teigia Tokijas) ir nuomonė, kad ji paleista kaip kantrybės išbandymas naujam Pietų Korėjos lyderiui ar kaip reakcija į JAV, Japonijos ir Europos šalių karinių jūrų pajėgų pratybas Ramiajame vandenyne, sukėlė kur kas didesnį pasaulio susidomėjimą nei kiti balistiniai Šiaurės Korėjos bandymai, nors skaičiuojama, jog šiemet tai jau septintas kartas.

Japonijos ekspertų vertinimu, šis bandymas ypatingas tuo, kad raketa skrido apie 800 km ir pasiekė 2 km aukštį, o tai gali reikšti, jog buvo išbandyta naujo tipo raketa.

Rusija ir Kinija – „ramios“

Jei „Anonymous“ savo vaizdo įrašą būtų parengę po pastarojo balistinės raketos bandymo, D.Trumpo reakciją į šį veiksmą jie veikiausiai irgi būtų priskyrę prie įrodymų, kad karas jau neišvengiamas. Mat pareikšdamas, jog Šiaurės Korėja tokiais balistinių raketų bandymais gali supykdyti Maskvą, D.Trumpas pamėgino laimę Rusiją sukiršinti su Šiaurės Korėja ir sumažinti šansus, kad JAV ir Šiaurės Korėjos konflikto akivaizdoje Rusija stotų į Kim Jong Uno pusę. „Raketa nukrito taip arti Rusijos teritorijos – iš tikrųjų arčiau Rusijos negu Japonijos, jog prezidentas (D.Trumpas – R.J.) negali įsivaizduoti, kad Rusija dėl to būtų patenkinta“, – iš karto po bandymo pareiškė Baltieji rūmai.

Tačiau gudrybė nepavyko: Maskva išplatino pareiškimą, kad Šiaurės Korėjos bandymai jokios grėsmės Rusijai nesukėlė, tad D.Trumpo nuogąstavimai – nepagrįsti.

Keliomis savaitėmis anksčiau D.Trumpui tas pats nepavyko ir su Kinija. Po nesėkmingo balandžio 29-osios raketos bandymo D.Trumpas tviterio paskyroje pareiškė, kad „paleisdama raketą Šiaurės Korėja parodė nepagarbą Kinijos ir jos gerbiamo prezidento norams. Blogai!“.

Kinija tokios nepagarbos nesureikšmino ir tiek šį, tiek praėjusį kartą po Šiaurės Korėjos raketų bandymų paragino laikytis santūrumo, neeskaluoti įtampos regione, nors patiria vis didesnį JAV spaudimą „suvaldyti“ Šiaurės Korėjos vadovą Kim Jong Uną.

Tiesa, kaip tik raketos paleidimo dieną Pekine prasidėjo vadinamojo Šilko kelio renginys, į kurį aukščiausiu lygiu aptarti ambicingų pasaulinės prekybos infrastruktūros projekto planų rinkosi beveik 30 valstybių vadovai bei šalių delegacijos, tarp kurių – ir Šiaurės Korėjos atstovai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2017-m