Lietuvos versle galioja nuomonė: turi būti kitoks, pasiūlyti vartotojui tokią paslaugą ar prekę, kurios dar niekas nesiūlė, tuomet galima tikėtis sėkmės. Tačiau prieš siekiant išskirtinumo reikia atsakyti į klausimą, kur verta investuoti.

Dovilė Joneliūnienė

„Nordea“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico manymu, jaunam žmogui pradėti verslą sudėtinga visur, nesvarbu, kokia tai būtų šalis. Jei kalbama apie sąlygas, jos Lietuvoje, palyginti su kitais pasaulio kraštais, tikrai neblogos. „Galbūt pradėjus verslą šiek tiek slegia mokesčių našta, tačiau kiti kriterijai imtis verslo ganėtinai neblogi. Vis dėlto jaunam verslininkui dažnai trūksta visuomenės paramos – tikriausiai mes per daug tikimės iš naujų verslų, nes pirmasis verslas, kaip pirmas blynas, gali būti ir prisvilęs, arba pamokantis, padedantis įgyti naujos patirties. Reikėtų akcentuoti bendrą verslumą, kaip įmonėms sekasi augti, plėtoti savo verslą. Mes linkę imtis trumpalaikio verslo, o reikėtų laikytis tvaraus verslo koncepcijos, sukurti ir išlaikyti įmonę“, – pabrėžia Ž.Mauricas.

Pasak jo, konkurencija versle išlieka tradicinėse srityse. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos sektoriuje konkurencija gana didelė, nes į Lietuvą įžengti vengia net ir dideli tarptautinio ar europinio lygio žaidėjai. Šiuo metu laukiama suaktyvėjimo drabužių, avalynės prekybos sektoriuose. Baldų ir maisto pramonėje taip pat didelė konkurencija. Reikia būti labai išskirtiniam, turėti idėją ar itin efektyvią vadovavimo sistemą, kad būtų įgytas konkurencinis pranašumas. Lengvų pergalių versle tikėtis tikrai neverta.

Lietuvoje susiklosčiusi tokia situacija, kad dažnai konkurencingi sektoriai valdomi nedidelių įmonių, kurios dėl masto ekonomijos gali generuoti nemažą pelningumą. Kalbant apie mažesnius žaidėjus galima sakyti, kad jie susiduria su rimta konkurencija, o tuomet sunku generuoti pakankamą pelningumą.

Medicinos sritis – viena perspektyviausių

Ž.Mauricas mano, kad šiuo metu aukštesnių ir aukštųjų technologijų verslai turėtų sėkmingai įsilieti į rinką, nes jeigu atkreiptume dėmesį į Lietuvos ekonominę struktūrą, mes vis dar labai didelę dalį produkcijos gaminame mažos arba vidutinės pridėtinės vertės.

„Pavyzdžiui, medienos pramonė. Mes turime labai daug miškų, galime gauti daug medienos, bet esame valstybė, eksportuojanti žaliavinę medieną, nors Lietuvoje yra pigi ir kvalifikuota darbo jėga bei išplėtota infrastruktūra, tad galėtume tą medieną panaudoti kur kas efektyviau, pavyzdžiui, medienos plokštėms ir baldams gaminti. Tokiu pačiu principu galime kalbėti apie žemės ūkį: tai tradicinės pramonės šakos, kur investuodami galime pasiekti daug geresnių rezultatų, negu eksportuodami paprastą žaliavą. Jei kalbėsime apie platesnius siekius, būtina daugiau investuoti į savo prekių ženklus, kurti savuosius ir su jais bandyti įsilieti į didesnes rinkas, kurios vertina europietiškus prekių ženklus, tai, pavyzdžiui, Indija, Kinija, Artimieji Rytai“, – aiškina Ž.Mauricas.

Ekonomistas atkreipia dėmesį į medicinos paslaugų sektorių, ypač išskirdamas Kauno universitetą. „Atsitiktinai sutikau kolegą, su kuriuo studijavome Šveicarijoje, ir paklausiau, ką jis veikia Lietuvoje. Jis atsakė, kad įstojo į Kaune esantį Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Rinkosi tarp Švedijos ir Lietuvos, ir nusprendė, kad Lietuvoje geresnis kainos ir kokybės santykis. Tai puikus pavyzdys, kad Lietuva tam tikrose mokslo ir tyrimų srityse gali puikiai konkuruoti net su Nobelio premijos šalimi. Visame pasaulyje ir ypač Europoje ateitis yra biomedicinos farmacijos pramonė. Senstanti visuomenė ateityje reikalaus daugiau tradicinių medicinos paslaugų, nes visi nori būti gražesni, jaunesni, sveikesni. Lietuva turi plėtoti medicinos sritį – ji neabejotinai perspektyvi“, – svarsto Ž.Mauricas.