Finansų ministerija (FM) išdidžiai kalba, kad šiemet į nacionalinį biudžetą bus surinkta 1 mlrd. litų daugiau, nei planuota. Nemažam skaičiui žmonių tokia sėkmė visuotinio nuosmukio metu atrodo keista. Iš kur biudžete, klausia jie, atsiranda perviršis, jei ūkis metų pradžioje smuko, o dabar jo augimas yra tiktai sąlyginis? Analitikų nuomone, teigiamą įtaką biudžeto surinkimui padarė ne atsigaunantis ūkis, o įžvalgus jo sudarytojų atsargumas, taip pat – sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės. Ministerijai, ne Lietuvos žmonėms.

„Respublika“ rašo:

Pačios FM tvirtinimu, 2010 m. sausio-spalio mėnesiais biudžetas gavo 850 mln. litų daugiau, nei buvo planuota 2009 m. pabaigoje. Per 10 mėnesių į valstybės biudžetą surinkta 12 mlrd. 111,4 mln. litų, o pagal planą turėjo įplaukti 11 mlrd. 261,5 mln. litų.

Tačiau kaip savo atsakyme “Respublikai” pažymėjo FM atstovas Giedrius Šniukas, 2010-ųjų nacionalinis biudžetas bus deficitinis, o ne perteklinis. “Iki metų pabaigos biudžetas iš viso gaus apie milijardą litų pajamų daugiau, nei buvo planuota 2009 m. pabaigoje. Visos šios pajamos skiriamos viešųjų finansų deficitui mažinti, todėl valstybės biudžeto deficitas šiemet bus ne 5 mlrd. litų, bet apie 4 mlrd. litų, tad ir skolinamasi deficitui finansuoti mažiau, nei buvo planuojama”, – pasigyrė FM atstovas.

Nepaisant to, valdančiajai daugumai tai yra bene vienintelis makroekonominis rodiklis, kuriuo jie dar gali didžiuotis. Juk nepasigirsi vos 0,3 proc. (ES statistikos agentūros “Eurostat” duomenimis) per trečiąjį ketvirtį paaugusiu bendruoju vidaus produktu, kai Latvijoje jis augo 2,7 proc., o Estijoje – net 4,7 proc. Tiktai neigiamas emocijas sukelia ir per 2010 m. devynis mėnesius atsivėrusi 2,3 mlrd. litų dydžio “Sodros” skylė, ir vakar 34,859 mlrd. litų, kaip tvirtina žiniatinklis www.2g.lt, ribą peržengusi valstybės skola.

Tačiau kaip, iš esmės neaugant ekonomikai, pavyko išpešti papildomą milijardą? Pasak finansų analitiko Stasio Jakeliūno, sėkmės receptas gana paprastas.

S.Jakeliūnas sakė, kad pamatai geram biudžeto surinkimui buvo padėti pernai, kai biudžetas buvo planuojamas. “Valdantieji tai darė labai atsargiai. Buvo suplanuotas neigiamas bendrasis vidaus produktas, atitinkamai turėjo smukti ir biudžeto pajamos. Kadangi ekonomika tiek nenusmuko, kaip buvo numatyta plane, o valdžia apdairiai neperžiūrėjo biudžeto pajamų, jame ir atsirado perviršis”, – atskleidė finansų analitikas.

„Respublikos“ tvirtinimu, šito neslepia ir pati FM. “2010 m. biudžetų projektai pernai rudenį buvo rengiami atsižvelgiant į 2009-ųjų rudens makroekonomines projekcijas – pagal tuo metu turėtus duomenis 2010 m. buvo numatytas 4,3 proc. BVP ūkio nuosmukio scenarijus. 2010 m. pradžioje, gavus IV ketvirčio duomenų, patvirtinančių stabilų ir besitęsiantį eksporto atsigavimą bei nuosaikesnį vartojimo smukimą, FM peržiūrėjo centrinį ūkio raidos scenarijų, numatydama 1,6 proc. BVP augimą 2010 m. Dėl palankesnės ūkio raidos atitinkamai numatoma, kad visi biudžetai (valstybės, savivaldybių, socialinių fondų) šiemet gaus daugiau pajamų”, – teigė G.Šniukas.

Tačiau S.Jakeliūnas įžvelgė ir kitą papildomų biudžeto pajamų šaltinį. “Atkreipkite dėmesį į biudžeto pajamų surinkimą pagal jų rūšį. Bent jau 2010-ųjų pirmojo pusmečio duomenimis, valdžia nesugebėjo surinkti nei planuotų akcizo, nei gyventojų pajamų mokesčio, nei daugumos kitų mokesčių. Užtat smarkiai viršijo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo planą”, – tvirtino finansų analitikas.

Jis teigė, kad tiesiog puikus PVM surinkimas yra tiesiogiai susijęs su gerokai, palyginti su 2009-aisiais, šiemet ūgtelėjusiomis prekių ir paslaugų kainomis. “Tiktai pažiūrėkite – 2010 m. elektros energijos tarifas šoktelėjo daugiau nei 20 procentų, 2-3 procentais ūgtelėjo maisto produktų, nemažu procentu – degalų kainos. Visa tai būtiniausios prekės, be kurių civilizuotoje visuomenėje neįmanoma egzistuoti. Ir nuo kiekvieno į viršų pasistiebusio procento valdžiai kapsėjo papildomi milijonai, o gal net ir dešimtys milijonų PVM”, – sakė S.Jakeliūnas.