Kai nebūna sniego, įdomu pasivaikščioti įrengtais pažintiniais parkų takais ar pačiam susidaryti maršrutą, į kurį verta įtraukti objektus, sunkiai pasiekiamus kitu metų laiku. Juk būtent tokią žiemą, kai nunykę brūzgynai, galima pasigėrėti miškų gilumoje pasislėpusiais keistais ežeriukais, klajoti upių ir upelių pakrantėmis, apžiūrinėti paslaptingus akmenis su keistais ženklais, užlipti ant atokiai stūksančių piliakalnių ar pilkapių, nuo kurių atsiveriančio vaizdo neužstoja medžių lapija.
Mėgstantys draugiją gali prisidėti prie keliautojų klubų organizuojamų pėsčiųjų žygių ir pasivaikščioti po vaizdingas miestų apylinkes. Na, o kad smagiau būtų, galima rungtyniauti, kas daugiau pastebės gamtos išdaigų, pavyzdžiui, pražydusių gėlių ar lazdynų krūmų, arba pasiimti šiaurietiško ėjimo lazdas. Verta paminėti, kad šiaurietiško ėjimo entuziastai dažnai rengia nemokamas šio specifinio vaikščiojimo pamokas.