2011-ieji prasidėjo labai optimistiškai, o baigėsi, deja, naujo ekonomikos nuosmukio nuojauta.
Pirmieji gyvenimo gerėjimo daigai šalyje ėmė stiebtis dar 2010 m., o 2011-aisiais ekonomikos atsigavimas įgijo pagreitį. Apie tai, kad Lietuva atsitiesia po sunkmečio, pirmoje metų pusėje liudijo dauguma statistinių rodiklių, o geresnių lūkesčių turėjo tiek gyventojai, tiek verslas.
Pavyzdžiui, bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo tris 2011 m. ketvirčius iš eilės: pirmąjį ketvirtį 5,9 proc., antrąjį – 6,5 proc., o trečiąjį – 6,7 proc. (paskutinio ketvirčio duomenys dar neskelbiami). Po juodųjų 2009-ųjų, kai kiekvieną ketvirtį buvo fiksuojamas BVP nuosmukis nuo –13,8 iki –15,8 proc., bei ties nuliu beveik visus metus balansavusių 2010-ųjų tokie rezultatai nuteikė labai optimistiškai.
Gerų naujienų buvo ir daugiau – apie ūkio atsigavimą 2011 m. sausio–rugsėjo mėnesiais liudijo ne tik BVP, bet ir visi kiti susiję rodikliai. Tarkime, sausio–rugsėjo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, Lietuvos eksportas padidėjo 35,1 proc. Be naftos produktų, labiausiai eksporto apimtis didino chemijos, maisto ir baldų pramonės įmonės.
Rugsėjo mėnuo apskritai buvo rekordinis Lietuvos eksportui: bendra eksporto vertė viršijo 6,4 mlrd. Lt. Rugsėjį antrą mėnesį iš eilės rekordą pasiekė ir lietuviškos kilmės prekių eksportas, viršijęs 4,3 mlrd. Lt.
Pirmoje metų pusėje džiugiai nuteikė ir Lietuvos pramonės produkcijos gamybos didėjimas, ir pamažu ėmusios kilti mažmeninės prekybos apimtys. Gyventojai drąsiau pirko naujus automobilius, kompiuterius, baldus ir kitas namų ūkio prekes, o tai liudijo, kad lietuviai jau ima leisti pinigus ne tik pirmo būtinumo, bet ir ilgalaikio vartojimo prekėms.
Pernai šalyje mažėjo ir nedarbas, per metus susitraukęs beveik 4 proc., nors bedarbių armija vis dar tebebuvo įspūdinga: gruodžio viduryje, Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalyje buvo registruota 218,8 tūkst. bedarbių.
Tuo tarpu „Sodra“ pranešė, kad per vienuolika metų mėnesių Lietuvos įmonės priėmė 72,3 tūkst. daugiau darbuotojų, negu atleido. Kaip rodo Statistikos departamento skaičiavimai, pirmąjį metų ketvirtį nedarbas siekė 17,2 proc., antrąjį – 15,6 proc., o trečiąjį – 14,8 proc.
Taigi darbo vietų šiek tiek padaugėjo, tačiau gyventojų atlyginimai kilo labai mažai: bruto vidutinis mėnesio darbo užmokestis šalyje trečiąjį ketvirtį siekė 2116 Lt ir buvo vos 44,4 Lt didesnis nei pirmąjį metų ketvirtį. Darbo užmokesčio vidurkis pernai šalyje pakilo tik 1,6 proc. Tai reiškia, kad atlyginimų didėjimas infliacijos neviršijo (metinė infliacija lapkritį siekė 4,4 proc.).
Deja, 2011-iesiems baigiantis gerų žinių Lietuvoje ėmė mažėti, o ekonomikos atsigavimą liudijantys rodikliai – vėl pamažu trauktis. Lėtėjimo tendencijos paskutiniais 2011-ųjų mėnesiais buvo stebimos tiek eksporto, tiek pramonės, tiek transporto bei kituose sektoriuose. Nuo rudens pradžios vėl ėmė blogėti ir vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Beje, tokios tendencijos stebimos visoje Europos Sąjungoje.
Naujausios analitikų prognozės taip pat liudija, kad tikėtis, jog 2012-ieji bus geresni, jau neverta – tiek Finansų ministerija, tiek komercinių bankų ekspertai 2011-iesiems baigiantis vienas po kito ėmė mažinti savo ekonomikos augimo naujaisiais metais prognozes. Pavyzdžiui, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pareiškė, kad BVP didėjimą 6,7 proc. trečiąjį šių metų ketvirtį galima vadinti paskutiniu Lietuvos ekonomikos bobų vasaros požymiu. SEB banko prognozėmis, 2012 m. BVP augs jau tik 2 proc.

Verslo pelnai ėmė trauktis
2011-aisiais Lietuvos įmonės dirbo pelningai, tačiau metams baigiantis jų pelnai ėmė mažėti. Pavyzdžiui, 2011 m. trečiąjį ketvirtį verslas uždirbo 2 mlrd. Lt pelno, arba 9 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį 2010 m. Tačiau palyginti su antruoju 2011 m. ketvirčiu, įmonių pelnas susitraukė net 36 proc. Antrasis praėjusių metų ketvirtis, kai pelnas didėjo net 60 proc., šalies verslui buvo pats sėkmingiausias.
Pelningai dirbančių įmonių dalis trečiąjį ketvirtį siekė 65,5 proc. ir buvo didesnė nei 2010 m. trečiąjį ketvirtį (62,3 proc.), bet mažesnė nei 2011 m. antrąjį ketvirtį (66,6 proc.).

Būsto kainos pamažu didėjo
2011 m. šalyje vėl pamažu ėmė didėti būsto kainos. Tiesa, kainų didėjimas buvo nežymus, o menkas sandorių skaičius liudijo, kad nekilnojamojo turto rinka iš sąstingio dar neišsivadavo.
Išankstiniais Registrų centro duomenimis, Vilniuje senesnės statybos buto kvadratinio metro kainos vidurkis 2011 m. sudarė 3697 Lt, tai yra beveik 7 proc. daugiau nei 2010 m., o štai naujų butų kainos vidurkis 3,3 proc. smuktelėjo ir siekė 3971 Lt už kv. m. Kitur šalyje senesnės statybos butų vidutinė kaina 2011-aisiais sudarė 1632 Lt / kv. m, o naujos statybos butų – 2485 Lt / kv. m, arba atitinkamai 4,6 ir 5,2 proc. daugiau nei 2010 m. Tiesa, Registrų centras atkreipia dėmesį, kad, palyginti su ikikrizinių 2008-ųjų kainomis, būstas Vilniuje tebėra pigesnis vidutiniškai 28 proc., o kitur šalyje – net 42 proc.

Surašymas: gyventojų sumažėjo 430 tūkst.
2011 m. Lietuvoje vykęs visuotinis gyventojų ir būstų surašymas parodė, kad per dešimtmetį gyventojų mūsų šalyje sumažėjo 12 proc., arba 430,2 tūkst. Išankstiniais duomenimis, surašymo metu Lietuvoje gyveno 3,054 mln. nuolatinių gyventojų.
Labiausiai gyventojų mažėjo dėl emigracijos (76 proc.) – per pastarąjį dešimtmetį iš šalies išvyko 328,3 tūkst. gyventojų. Dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos – šalyje daugiau žmonių mirė nei gimė – gyventojų sumažėjo 24 proc. (101,9 tūkst.).
2001–2011 m. daugiausiai gyventojų sumažėjo Utenos (19 proc.), Tauragės (18 proc.), Šiaulių (17 proc.) ir Alytaus (16 proc.) apskrityse. Per dešimtmetį gyventojų sumažėjo 56 savivaldybėse: keturiose – iki 10 proc., septyniolikoje – 10,1–15 proc., dvidešimt aštuoniose – 15,1–20 proc., o septyniose – daugiau kaip penktadaliu. Ypač daug gyventojų neteko Visagino (25 proc.), Akmenės r. ir Pagėgių (22 proc.) savivaldybės.

Emigravo mažiau gyventojų
Per tris 2011 m. ketvirčius iš šalies emigravo 44 869 gyventojai. Daugiausiai jų emigravo trečiąjį ketvirtį – iš viso 17 220, taigi metams baigiantis emigracija, nors ir nedaug, vėl ėmė didėti.
Vis dėlto šiemet, palyginti su 2010-aisiais, iš Lietuvos emigravo net 22 792 gyventojais mažiau. Priminsime, kad 2010 m. per tris ketvirčius šalį paliko iš viso 67 661 gyventojas. Tiesa, emigrantų skaičiaus didėjimui 2010 m. įtakos turėjo ne tik sunkmetis, bet ir LR sveikatos draudimo įstatymu nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Kokios prekės ir paslaugos 2011 m. labiausiai pabrango
(2011 m. lapkritį, palyginti su 2010 m. lapkričiu)

Produktas    Kiek pabrango, proc.

Kietasis kuras    27,3
Šiluminė energija    19,2
Baldai, būsto apstatymo reikmenys    15,8
Kava, arbata, kakava    15,7
Žuvis    14
Elektra, dujos ir kitas kuras    12,5
Cukrus, uogienė, medus, saldumynai    10,9
Aliejus ir riebalai    10
Keleivių vežimas geležinkeliu    9,8
Maistas ir nealkoholiniai gėrimai    5,2

Įdomioji 2011 metų statistika

2011 m. kasdien šalyje gimė po maždaug 100 kūdikių.
Populiariausi kūdikių vardai buvo Emilija ir Lukas.
415 Lietuvos gyventojų buvo sulaukę šimto ir daugiau metų (295 moterys ir 120 vyrų).
Vyriausia šalies gyventoja buvo 119 metų ir gyveno Šalčininkų rajone.
Kas antras lietuvis turėjo lengvąjį automobilį.
Vienas gyventojas telefonu per metus vidutiniškai prakalbėjo apie 43 valandas, išsiuntė 2,6 tūkst. SMS žinučių.
Bibliotekose lankėsi kas penktas gyventojas, o internetu naudojosi beveik pusė (48 proc.).
Pati vyriškiausia veikla šalyje buvo statybos: šiame sektoriuje vyrai sudarė beveik 90 proc. darbuotojų.

Šaltinis: Statistikos departamentas, Gyventojų registro tarnyba, Registrų centras, Lietuvos darbo birža, VšĮ “Versli Lietuva”, “Sodra”