2014 Liepos 08

Pietų Afrikos Respublika: nuo safarių iki Skrajojančio Olando legendos

veidas.lt


Paglostyti liūtą, paniurkyti gepardų jauniklį, akis į akį susipažinti su raganosiu, panorusiu pasikasyti ragą į turistų pilną automobilį, apsistoti name, po kurio balkonu jaukiai įsikūrė nuodingos gyvatės, – tai tik keletas nuotykių, kurių galima patirti milžiniškuose Pietų Afrikos Respublikos (PAR) gyvūnų rezervatuose. O kur dar bendravimas su draugiškais žmonėmis…

Safariai nuo seno buvo populiari turistinė pramoga: kelis šimtus metų keliautojai traukdavo į Afriką apsiginklavę medžiokliniais šautuvais. Galima pasidžiaugti, kad šiandien tokių pramogautojų kur kas mažiau. Dažniau turistai apsiginkluoja moderniais fotoaparatais ir optiniais prietaisais, leidžiančiais iš toli stebėti gyvūnų pasaulį.
Verta paminėti ir vieną iš pastarųjų kelerių metų turizmo tendencijų: Afrikoje vis labiau populiarėja safariai, skirti visai šeimai. Mat keliautojai, prisižiūrėję animacinių filmų, tokių kaip “Madagaskaras”, “Liūtas Karalius” ar “Kumba”, nori iš arčiau pažvelgti į laukinę gamtą.
Kelionės į Afriką pasigrožėti laukiniais gyvūnais Lietuvos turizmo rinkoje irgi po truputį išsikovoja savo nišą. Tiesa, pirkti keliones iš lietuviškų agentūrų brangoka – 20 dienų kelionė kainuoja nuo 5 tūkst. Lt, o už dalį paslaugų tenka mokėti papildomai. Keliaujant su užsienio kelionių organizatoriais arba savarankiškai ir turus perkant iš vietos agentūrų galima sutaupyti apie tūkstantį ar daugiau litų.

Griežti rezervatų įstatymai
“Į Pietų Afrikos Respubliką keliauju dėl laukinės gamtos ir nuoširdžių žmonių. Tikroje gamtoje, kur nėra jokio ryšio su civilizacija, pasineri į tikrąjį jos grožį, garsus, kvapus, sugebėjimą atsinaujinti ir prisitaikyti. Ir kuo daugiau sužinai, kuo daugiau išmoksti, tuo gamta atrodo stebuklingesnė”, – sako neseniai į Lietuvą po trečio apsilankymo PAR grįžusi Milda Daugnoraitė.
Mildą tebestebina PAR gyventojų draugiškumas ir nesavanaudiška pagalba, nereikalaujant atlyginimo. Pirmą kartą viešėdama PAR mergina pakliuvo į žiaurią avariją. Į ligoninę jos lankyti ėjo visiškai nepažįstami žmonės, kurie atnešdavo maisto, dovanėlių, netgi suruošė lauktuvių keliautojos tėvams. Paklausti, kodėl taip daro, lankytojai atsakydavo, kad mergina čia neturi artimųjų, kurie jai padėtų.
“Jiems nesuvokiama europiečių baimė užsikrauti kitų rūpesčius”, – tvirtina keliautoja. Kad ir kur ji šioje šalyje keliavo, visur sako buvusi pasitikta ir išlydėta su šypsena ir draugiškumu.
Na, o gamta šioje Afrikos šalyje, pasak Mildos, tiesiog nuostabi. Tą ji suprato vos iškėlusi koją į laukinę gamtą. Juolab kad per visus tris apsilankymus PAR mergina dirbo gyvūnų apsuptyje: pirmą kartą atliko aplinkosaugos praktiką ir dirbo rezervato vadybininke, antrąkart darbavosi kaip gidė gyvūnų rezervate, o trečiąkart jau gavo antrojo lygio gido licenciją ir dirbo gyvūnų reabilitacijos centre bei turistų vadove.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 262014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-26-2014-m

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...