Išsivysčiusiose Europos šalyse ir JAV devyni iš dešimties populiariausių receptinių vaistų jau daugybę metų yra vadinamieji generikai – pigesnės patentuotų brangių vaistų kopijos, tačiau Lietuvos pacientai į tokius preparatus žiūri vis dar atsargiai.

Privalomojo socialinio draudimo fondo (PSDF) išlaidos kompensuojamiesiems receptiniams vaistams Lietuvoje kasmet didėja, o ligonių, vartojančių tokius vaistus, daugėja. Pavyzdžiui, Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai PSDF biudžeto išlaidos kompensuojamiesiems vaistams padidėjo 6,2 proc. ir sudarė net 608 mln. Lt. Be to, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo jau 1,15 mln. pacientų, t.y. 38,3 proc. visų Lietuvos gyventojų, daugiausia pensinio amžiaus. Statistikos duomenimis, praėjusiais metais tokius vaistus vartojo net 46 proc. visų vyresnių kaip 60 metų asmenų.
Pasak specialistų, tokia išlaidų vaistams didėjimo tendencija ne tik Lietuvą, bet ir kitas Vakarų šalis verčia vykdyti kompensuojamųjų vaistų kainų mažinimo politiką ir kuo efektyviau valdyti PSDF biudžeto išlaidas, o pagrindinis būdas tam visoje Europoje yra vadinamųjų generinių vaistų dalies didinimas, kuris taupyti leidžia ne tik valstybei, bet ir pacientams.
“Generiniai vaistai – tai jau rinkoje esančių originalių vaistų kopijos, turinčios tas pačias veikliąsias medžiagas. Kaip žinome, generiniai vaistai yra pigesni, tad įsigyjant generinį vaistą pacientui tenka mažiau primokėti. Todėl daugelis valstybių skatina generinių vaistų gamybą ir vartojimą, nes tai pigesnė reikiamų vaistų įsigijimo alternatyva, leidžianti vartotojams sutaupyti”, – aiškina VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė.
Beje, pernai Lietuvoje iš 12 mln. visų receptų, išrašytų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti, beveik pusę, 5,6 mln., sudarė generinių vaistų receptai. Tačiau kalbinti pašnekovai įsitikinę, kad siekiant mažinti išlaidas generiniai vaistai galėtų sudaryti dar didesnę dalį – juk bet kuris generinis vaistas yra mažiausiai 60 proc. pigesnis nei jo originalas, t.y. vadinamasis etinis, tokiu pat poveikiu pasižymintis vaistas.
Vis dėlto toks kainų skirtumas pacientus, o neretai ir pačius gydytojus verčia suabejoti: o kas, jei generinis vaistas yra ne tik daug pigesnis, bet ir prastesnis?

Pigesnis – nereiškia prastesnis?

Vokietijoje, Danijoje ar Švedijoje net nekyla klausimų dėl to, kurie – generiniai ar patentiniai vaistai turi vyrauti rinkoje. Manoma, kad pigesni generiniai vaistai didina gydymo prieinamumą mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, o jų efektyvumu Vakaruose niekas neabejoja.
“Jokiu būdu nereikia manyti, kad pigesnis vaistas yra prastesnis. Tiesiog generinis vaistas duoda mažesnį pelną jo gamintojams”, – aiškina Vaistų gamintojų asociacijos direktorius Albertas Bertulis, kurio nuomone, logiška, kad patentinių vaistų kaina yra ir turi būti gerokai didesnė už generinių.
Jis primena, kad kiekvienas patentinis vaistas kuriamas apie 10–15 metų. Per šį laiką jam kurti farmacijos kompanija skiria didžiules lėšas, mat atliekama daugybė tyrimų. Ir tik kai įsitikinama, kad vaistas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, jį sukūrusi kompanija dešimtmečiui gauna patentą – teisę vienintelė gaminti šį vaistą už savo nustatytą kainą. “Taigi per šiuos dešimt metų kompanija turi suspėti atsiimti visas į vaisto gamybą investuotas lėšas”, – aiškina A.Bertulis.
Na, o praėjus šiam laikotarpiui, vaistą gali pradėti gaminti bet kuri kita farmacijos kompanija. Tokie vaistai, kurie gaminami kopijuojant originalą, ir vadinami generiniais. Specialistai pabrėžia, kad jie savo farmakologine sudėtimi (t.y. gydomosiomis medžiagomis) yra identiški originalui – antraip jie paprasčiausiai neregistruojami. O pigesni jie todėl, kad jų gamintojams nustatomos tam tikros kainų lubos, kad vaistų kopijas gaminantys farmacininkai nesumanytų iš generinio vaisto pelnytis tiek pat, kiek ir farmacininkai, sukūrę jo originalą.
A.Bertulis pabrėžia, kad Lietuvoje registruojamo pirmojo tos pačios rūšies generinio vaisto kaina turi būti 40 proc. mažesnė nei originalo, o kiekvienas kitas tos pačios rūšies vaistas – dar po 10 proc. pigesnis.
Bet ar tikrai jis savo kokybe niekuo nenusileidžia originalui? Juk būtent tokį argumentą rinktis originalų, o ne generinį vaistą nurodo originalių vaistų kūrėjai. Pasak ekspertų, su generiniais vaistais iš tiesų atliekama mažiau farmakologinių, klinikinių, poklinikinių tyrimų. Tačiau tie tyrimai, kurie su generiniu vaistu atliekami, privalo paliudyti, kad vaistas veikia lygiai taip pat kaip ir originalas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.