Apie 10 proc. visos prekybos tinklų apyvartos šalyje jau sudaro jų nuosavų prekės ženklų prekių pardavimas. Vien per pastaruosius metus pigiausių prekių pirkėjų padaugėjo 12 proc., itin padidėjo ir tokių prekių pasirinkimas.

Grūdų derlius šiemet rekordinis, bet miltai vis tiek brangs. Tačiau vienas pirmųjų šią nemalonią žinią pranešęs AB „Šiaulių grūdai“ generalinis direktorius Algimantas Marazas tikina, kad kainų kilimo nebepakeliantys pirkėjai gali drąsiai pereiti prie pigesnių miltų, nes jų kokybė visiškai nesiskirianti nuo kainuojančių gerokai brangiau. „Ar miltai kainuoja tris, ar beveik penkis litus, jų kokybė tokia pati. Ir pigiausi, ir brangesni miltai malami iš tų pačių grūdų“, – teigia A.Marazas.
Taigi nors 2 kg paką miltų šiandien parduotuvėje galima nusipirkti ir už 3,7, ir už 5 Lt, kai kurie gamintojai, tokie kaip A.Marazas, tvirtina, kad iš tikrųjų skiriasi tik jų pakuotė ir, žinoma, kaina, bet ne patys miltai.

Pigūs produktai: reikia žinoti, ką pirkti

O ar kuo nors skiriasi kiaušiniai, kurių 10 vnt. kaina, priklausanti nuo paukštyno, gali skirtis dviem litais? Prekybos tinkle „Maxima“ už mažiausią kainą parduodami M dydžio kiaušiniai pakuotėmis po 30 vnt. – jų kaina 11,69 Lt. Kiaušiniai pažymėti prekybos tinklo nuosavu prekės ženklu „Optima linija“, bet nurodytas ir gamintojas – Zujų paukštynas. Na, o to paties Zujų paukštyno identiški M dydžio kiaušiniai, bet jau firminėje ir mažesnėje pakuotėje (10 vnt.), kainuoja 5,59 Lt. Taigi vienas Zujų paukštyno kiaušinis gali kainuoti ir apie 39 centus, jei jis bus su „Optima linija“ ženklu, ir 56 centus, jei bus parduodamas kaip paukštyno produkcija.
Bet ir čia, kaip ir su miltais, ne kas kita, kaip tik rinkodaros gudrybės. Kaip pripažįsta Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis, visuose paukštynuose vištos dedeklės laikomos ir lesinamos daugmaž vienodai, o net jei jų lesalas kuriame nors paukštyne ir geresnis, tai kiaušinių maistinei vertei tai mažai kuo atsiliepia. „Apskritai visi paukštynai privalo naudoti kokybiškus pašarus, dėl to abejonių nekyla, nes jei jie nebus kokybiški, tai gamintojas paprasčiausiai negaus norimo produktyvumo“, – pridūrė V.Tėvelis.
Na, o ar verta brangiau mokėti už paukštieną? Pasak asociacijos vadovo, jei broileris auginamas ne narve, o laisvesnėmis sąlygomis, be to, užauginamas ne per penkias šešias, kaip įprasta, o per devynias ar dešimt savaičių, tuomet tokia paukštiena tikrai bus šiek tiek kokybiškesnė. Bet tokios paukštienos galima įsigyti nebent iš ūkininkų ar turgeliuose, nes didieji paukštynai šitaip „nesiterlioja“. Kita vertus, V.Tėvelio teigimu, itin žymių skonio bei kokybės skirtumų ir tokiu atveju nebus. „Nei pigesni kiaušiniai, nei paukštiena tikrai nebus prastesni“, – apibendrina pašnekovas.
Patys gamintojai tik gana nenoromis pripažįsta, kad kai kurių maisto produktų kaina skiriasi smarkiai, o kokybė yra tokia pati. Tą galima pasakyti ir apie įvairias kruopas bei jų mišinius, cukrų, pieną, grietinę, sviestą, sultis ir kt.
„To paties riebumo geriamasis pienas iš tikrųjų niekuo nesiskiria. Bet čia jau ne skonio ar dar ko nors, o patogumo klausimas: pigaus pieno niekada nebus tetrapako pakuotėje ar supilstyto į plastikinius butelius. Pigus pienas būna tik maišeliuose. Kokybė ir skonis tas pats, bet vartoti jau ne taip patogu“, – aiškina Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius.
Vadovas pripažįsta, kad nėra skirtumo ir tarp vos pustrečio lito ir arti penkių litų kainuojančio to paties riebumo sviesto, labai panaši ir skirtingų gamintojų varškės kokybė, o pati pigiausia gali būti prastesnė nebent tuo, kad gali turėti šiek tiek daugiau drėgmės. Visa kita iš esmės nesiskiria – tik kaina bei pakuotė. Bet štai perkant, pavyzdžiui, pigesnį sūrį, pasak G.Bertašiaus, galima ir prašauti, nes pigesniems sūriams gaminti naudojami pigesni ingredientai, todėl šiek tiek nukenčia skonis ir kvapas, nors kokybė iš esmės lieka tokia pati.
Nepaisant to, parduotuvėje visada buvo ir bus tiek pigesnių ir ne tokių išvaizdžių, tiek brangesnių, bet kur kas patraukliau pateiktų tų pačių produktų. Ir jie visada turės savo pirkėją. Štai G.Bertašius nė nemėgina slėpti, kad gamintojai siūlydami brangesnius „brendinius“ produktus visų pirma parduoda emociją – suteikia pirkėjui malonumą pirkti gražiai pateiktą ir atitinkamai išreklamuotą produktą, o visa tai didina sąnaudas, už ką mes, visi vartotojai, ir sumokame.
Kita vertus, rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Urbonavičius pabrėžia, kad nevienodos yra ir mažame miestelyje gyvenančio pensininko ar pasiturinčio sostinės verslininko galimybės, o jų pirkinių krepšelių net neįmanoma palyginti. „Galiu tik tvirtai pasakyti, kad yra tam tikros kategorijos, kurių pigesnių privačių ženklų prekių nuperkama gerokai daugiau. Tai prekių grupės, kurių pirkėjams nėra svarbus prekės ženklas: visų pirma cukrus, gyvūnų ėdalas ir priežiūros priemonės, kiaušiniai, pienas, kefyras, varškė, grietinė, sūdyta žuvis/silkė, aliejus ir pan. Bet pirkėjams prekės ženklai ypač svarbūs, kai kalbama apie visas asmens higienos prekių grupes, kūdikių maistą, šokolado produktus bei alkoholio kategorijas, – tarp parduodamų šių grupių produktų privatūs prekių ženklai beveik arba visai nepastebimi“, – komentuoja A.Urbonavičius.
Tai liudija lietuvių mokymąsi atsirinkti: jie pamažu perpranta, kad pirkdami pigiausią cukrų tikrai nenukentės, bet lygiai taip pat supranta, jog pigiausi ledai bus pagaminti ne iš pieno ar grietinėlės, o iš augalinių riebalų ir pieno miltelių. Todėl tie pirkėjai, kurie vertina kokybę, visada renkasi brangesnius ledus. Vis dėlto reikia pripažinti, kad vieni populiariausių šalyje yra būtent patys pigiausi ledai iš augalinių riebalų. Jų pagrindiniai pirkėjai yra šeimos, gaunančios mažiausias pajamas, bei vaikai, kurie ne visada turi pinigų brangesniems ledams.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-40) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.