Mažiausią Lietuvoje šilumos energijos kainą molėtiškiams užtikrina kasmet atnaujinama ir modernizuojama biokuro katilinė, išlaikyta savivaldybės rankose.

Jau ne vienus metus molėtiškiai už šilumą moka dvigubai mažiau nei kitų Lietuvos miestų gyventojai. Jiems tai, žinoma, didžiulis pranašumas ir sėkmė. Šią žiemą Molėtuose sąskaitos už šildymą taip pat mažiausios šalyje. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, gruodžio mėnesį šilumos energija Molėtuose kainavo 18,38 ct už kilovatvalandę (ct/kWh), o, tarkim, anykštėnai už šildymą moka beveik dvigubai daugiau – 35,83 ct/kWh.
Pigią šilumos kainą gyventojams lemia tai, kad deginamas biokuras (šiuo metu tai pigiausia kuro rūšis), tačiau kituose miestuose, pavyzdžiui, Utenoje, Radviliškyje, Šilutėje, Šilalėje, kur jis taip pat naudojamas, šilumos energijos kaina vis tiek didesnė nei Molėtuose. Taigi kokia šio rajono savivaldybės sėkmės paslaptis?

Pirmasis katilas – danų dovana

Antrą kadenciją Molėtų rajono savivaldybei vadovaujantis meras Stasys Žvinys išskiria du svarbiausius dalykus, kurie ir garantuoja molėtiškiams mažiausias šalyje sąskaitas už šildymą. Tai laiku, dar 1994 m., pastatyta biokuro katilinė ir vietos politikų sprendimas išsaugoti ją savivaldybės rankose. „Supratom, kad pardavę šilumos tiekimo įmonę susikursime daug problemų. Juk verslo atstovai siekia maksimalios naudos, todėl privatų subjektą labai sudėtinga kontroliuoti. O dabar mes galime patys priimti tiek su vadyba susijusius, tiek technologinius sprendimus“, – dėsto S.Žvinys.
Prisiminęs, kodėl buvo pereita prie biokuro, jis pasakoja, kad 1992–1993 m. savivaldybės administracijos vadovai, ieškodami alternatyvų mazutui, kuris tuo metu buvo naudojamas šilumai gaminti, tačiau brango dienomis, nusprendė išnaudoti malkinės medienos išteklius.
Meras atskleidžia, kad Molėtams labai pasisekė, nes pirmąjį katilą padovanojo danai. „Tai buvo dovana Lietuvai. Matydami, kad naudojame brangų kurą ir technologiniu požiūriu esame atsilikę, pasiūlė savo pagalbą. Jie įvertino, kad mūsų miestelis nedidelis, taip pat įsikūręs netoli Vilniaus – logistikos atžvilgiu patogioje vietoje, investavo 7,5 mln. Lt., tikėdamiesi, kad vėliau biokuro katilus iš jų pirks kitos savivaldybės“, – prisimena S.Žvinys, nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo priklausantis Molėtų rajono savivaldybės tarybai.
Tiesa, danų pastatyto dviejų megavatų galios katilo Molėtams neužteko, tačiau įsitikinus, kokios mažos yra biokuro sąnaudos ir didelės jo vietinės atsargos, 2001 m. nuspręsta pastatyti dar vieną, galingesnį katilą. Tad dabar Molėtai šilumos energija apsirūpina naudodami vien tik biokurą – degindami medžio drožles.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/2012-nr-52 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.