"Scanpix" nuotr.

“Brent” rūšies naftos kaina dabar žemiausia nuo 2004-ųjų ir vis didėjantis naftos perteklius skatina prognozes, kad kainos dar labiau kris. “Brent” rūšies naftos kaina ateities sandoriams pirmadienį siekė 36,05 dolerio už barelį. T.y. šiemet kaina nukrito 36 proc.

Ekspertų teigimu, artimiausiu metu naftos kaina išliks žema, nes OPEC nemažina gavybos ir tikisi kiekiu kompensuoti kainos smukimą. Be to, prognozes, kad naftos pasiūla viršys paklausą skatina ir JAV Kongreso sprendimas panaikinti draudimą eksportuoti amerikietišką naftą. Taip pat į naftos rinką ateina Iranas.

Pasak “Financial Times”,  “Oxford Economics” skaičiuoja, kad kaskart naftos kainai nukritus 20 dolerių, globalios ekonomikos augimas padidėja 0,4 proc. per 2-3 metus. Panašiai kalba ir Tarptautinio valiutų fondo ekspertai.

Iš kritusių naftos kainų labiausiai išloš kylančios ekonomikos. Neturėtų liūdėti ir šalys su išsivysčiusiomis ekonomikomis.

Jei bendrai pasaulio ekonomikai žemos naftos kainos yra teigiamas dalykas, tai kalbant apie skirtingas valstybes, skirtingas ir poveikis joms. Didžiosios laimėtojos – valstybės, kurios naudoja daug energijos ir yra labai priklausomos nuo naftos importo. Pasak “Moody’s”, labiausiai dėl kritusių naftos kainų turėtų džiaugtis tokios valstybės, kaip Indija ir Indonezija.

“Oxford Economics” išanalizavo 45 skirtingas šalis ir taip pat mano, kad iš kritusių naftos kainų labiausiai išloš kylančios ekonomikos. Neturėtų liūdėti ir šalys su išsivysčiusiomis ekonomikomis. Tiesa, jų BVP priklausomybė nuo kiekvieno naftos dolerio yra mažesnė, todėl ir teigiamas efektas mažesnis.

Naftos eksportuotojams džiaugtis tikrai nėra ko. “Moody’s” spėja, kad Rusija ir Venesuela skaudžiausiai nukentės, nes netaupė, kai maudėsi naftos piniguose. Pirmadienį kartu su naftos kaina vėl krito ir Rusijos rublis.

Visą originalų straipsnį skaitykite čia

Žygimantas Mauricas

Pagaliau pavyko įminti žemų naftos kainų mįslę: Dėl visko kaltas “Trolis” Mumis ir “Nykštukas” Snufkinas. O rimtai, tai tokios kainos darosi nebejuokingos ne tik Rusijai, bet ir pačiai Saudo Arabijai, kurios valdžios sektoriaus deficitas šiais ir kitais metais sieks virš 20% BVP (!!!). Tad Saudo Arabija privalės rinktis iš šių variantų:

1. Žengti Lietuvos keliu ir karpyti biudžeto išlaidas (vidinė devalvacija)

2. Žengti Rusijos keliu ir devalvuoti savo valiutą (išorinė devalvacija)

3. Imtis priemonių naftos kainų kėlimui (OPEC’as)

4. Naudoti savo sukauptus rezervus (~750 mlrd. JAV dolerių)

5. Skolintis su bankroto perspektyva

6. Suorganizuoti/paaštrinti karinį konfliktą

Kadangi Saudo Arabijoje per metus vien gyventojų skaičius išauga 500 tūkstančių, o biudžeto išlaidos – po 10-20% (pvz. nuo 2009 metu biudžeto išlaidos išaugo 2 kartus) – pirmas variantas itin mažai tikėtinas. Antras variantas taip pat mažai tikėtinas, nes, priešingai nei Rusija, Saudo Arabija visai nieko negamina pati (naftos produktų eksportas Saudo Arabijoje – 90% viso eksporto vs. 70% Rusijoje), tad importo pakeitimo programa ten neveiktų… Trečias variantas šiuo metu mažai įmanomas (Iranas), o ketvirtas nebūtų labai populiarus tiek visuomenės akyse tiek patiems politikams (nes reikėtų parduoti savo turimas investicijas)… Tad lieka penktas ir šeštas variantas, ką Saudo Arabija šiuo metu sėkmingai vykdo. O būtent tolimesni Saudo Arabijos veiksmai, mano nuomone, ir bus didžiausią grėsmę keliantis faktorius 2016 metais (beje, Saudo Arabija ginklavimuisi išleidžia praktiškai tiek pat lėšų kaip ir Rusija).