Septynis kartus įkainius sumažinęs ir dvi pigių skrydžių bendroves prisiviliojęs Vilniaus oro uostas pagaliau išlipo iš duobės – spalį jis pripažintas sparčiausiai augusiu iš 170 Europos oro uostų.

Šiais metais pokyčiai Vilniaus oro uoste buvo matomi net plika akimi – 2009–2010 m. ištuštėję koridoriai prisipildė keleivių bruzdesio, o pilni lėktuvai kilo ne tik per didžiąsias metų šventes, bet ir paprastomis darbo dienomis. Taigi keleiviai sugrįžo į Vilniaus oro uostą, o Lietuvos sostinė pradėjo kratytis Europos užkampio, pasiekiamo tik per Rygą, etiketės.
Šiuo metu iš Vilniaus oro uosto reguliariais reisais tiesiogiai pasiekiami 23 skirtingi miestai ir 26 oro uostai. 2010 m. gruodį lėktuvai iš Vilniaus skraidino 18, o 2009 m. – tik 13 tiesioginių krypčių.
Kaip ir 2010 m. Kaune, 2011-aisiais Vilniuje daugiausiai gyvybės apmirusiam oro uostui įpūtė pigios skrydžių bendrovės. Šiemet iš Vilniaus skraidinti pradėjo „Ryanair“ ir „Wizzair“, įsukusios didįjį keleivių srautą. Vilniaus oro uosto direktorius Tomas Vaišvila tvirtina, kad prisivilioti šias bendroves pavyko sumažinus sąnaudas: atleista dalis oro uosto darbuotojų, o įvairios paslaugos, tokios kaip valymas ar prekyba degalais, pradėtos pirkti iš išorinių įmonių.
„Prieš keletą metų Europos oro uostuose matėme tendenciją, kad pagrindinį keleivių srautą generuoja pigių skrydžių bendrovės. Jei nori prisikviesti tokias bendroves, būtina sumažinti savo įkainius, o norint juos sumažinti reikia susimažinti sąnaudas. Tai buvo didžiausias mūsų uždavinys. 2008 m. sąnaudos viršijo 140 mln. Lt, o šiais metais – 50 mln. Lt“, – lygina T.Vaišvila.
Pradėjęs dirbti efektyviau, oro uostas septynis kartus sumažino savo įkainius ir metų metus trukusios derybos su „Ryanair“ ir „Wizzair“ bendrovėmis, paženklintos kas mėnesį vykusiais susitikimais, baigėsi sėkmingai.
Įkandin pigių skrydžių oro linijų apsukas didino ir tradicinės bendrovės – dažnino skrydžius, mažesnius lėktuvus keitė į didesnius. Iš Vilniaus šiemet pradėjo skraidinti dvi naujos tradicinės kompanijos: švedų „Skyways“ į Stokholmą ir Berlyną bei rusų „Transaero Airlines“ į Maskvą. Nuo kitų metų pavasario iš Vilniaus į Maskvą pradės skraidinti „Aeroflot“.
„Visos tradicinės bendrovės stabiliai auga 5–10 proc. ir tam įtakos turi mažų kainų bendrovių atėjimas. Kuo didesnė pasiūla, tuo mažesnės bilietų kainos, tuo labiau tai skatina lietuvius keliauti ir atvykti į Lietuvą užsieniečių“, – mano T.Vaišvila. Oro uosto direktorius pastebėjo, kad atėjus pigių skrydžių bendrovėms sumažėjo ir tradicinių bendrovių bilietų kainos.
Išsivadavęs iš sąstingio, dabar Vilniaus oro uostas atsparesnis, nes nebepriklauso nuo vienų ar dvejų oro linijų. Šiuo metu iš Vilniaus oro uosto skraidina 17 oro skrydžių bendrovių, o 2008 m. daugiau nei pusę keleivių perveždavo dvejos oro linijos – „flyLal“ ir „airBaltic“. Taigi bankrutavus „flyLAL“ Vilniaus oro uostas smigo į gilią duobę.
Kita vertus, Vilniaus turizmo informacijos centro direktorę Jolantą Beniulienę labiausiai trikdo, kad nėra projektavimo į ateitį – kokios kryptys bus po dvejų ar trejų metų. Dėl to sunku reklamuoti Vilnių konkrečiuose miestuose ar siūlyti čia rengti konferencijas, kurios planuojamos keletą metų į priekį.

Kitąmet tikimasi dviejų milijonų keleivių

Geriausias šių metų mėnuo Vilniaus oro uostui – spalis, nes keleivių padaugėjo net 53,7 proc. ir Tarptautinė oro uostų taryba (ACI Europe) paskelbė jį sparčiausiai augusiu tarp visų tarybos vertinamų 170 Europos oro uostų. Lapkritį keleivių buvo mažiau tik vienu procentu, tačiau dėl prastos metų pradžios metinis keleivių pervežimo didėjimas siekia apie 22 proc.
„Keleivių pagausėjimas iš dalies susijęs su tuo, kad 2008 ar 2009 m. pradžioje, kai trūko skrydžių iš Vilniaus, dalis lietuvių ir užsieniečių skrisdavo per Rygą. Dalį šių klientų susigrąžinome“, – pabrėžia T.Vaišvila.
Vis dėlto, nors padėtis taisosi, skrydžių į Vilnių dar trūksta. Vilniaus oro uosto apklausų duomenimis, 67 proc. keleivių sako tiesiogiai atskrendantys į Lietuvos sostinę. T.Vaišvila prognozuoja, kad kitąmet krypčių daugės. „Bendrovė „Wizzair“ šiais metais Vilniuje bazuoja vieną lėktuvą, o kitais metais bazuos du – kaip „Ryanair“ Kaune. Tai pridės dar aštuonias kryptis. Be to, deramės su tradicinėmis bendrovėmis ir manome, kad turėtų atsirasti naujų klientų. Planuojame, kad kitais metais oro linijos iš Vilniaus skraidins 32–34 kryptimis“, – viliasi oro uosto direktorius.
Prognozuojama, kad 2012 ir 2013 m. keleivių Vilniaus oro uoste padaugės po 20 proc., o 2014 m. žadama pervežti jau apie 3 mln. keleivių. Šiais metais planuojamas 1,7 mln. keleivių srautas.
Galimybė už mažiau nei šimtą eurų pasiekti kitą Europos miestą keliauti paskatino ne tik lietuvius. Pasak T.Vaišvilos, oro uosto apklausos rodo, kad „Ryanair“ ir „Wizzair“ lėktuvais atkeliauja 20–25 proc. užsieniečių. Šį padidėjimą pajuto ir Vilnius. Statistikos departamento duomenimis, per tris šių metų mėnesius svečių iš užsienio Vilniuje pagausėjo 28,7 proc.
“Užsienio turistų daugėjo dėl dviejų priežasčių: pirma, Europa atsigavo nuo krizės sukrėtimo ir žmonės leidžia sau pakeliauti, antra, susisiekimas su Vilniumi šiemet daug geresnis”, – apibendrina J.Beniulienė.

Tiesioginių reguliarių krypčių iš Vilniaus daugėja
Metai    Krypčių skaičius
2009    13
2010    18
2011    23
2012*    32
* prognozė

Kitąmet tikimasi 2 mln. keleivių
Metai    Pervežta keleivių (mln.)

2010     1,37
2011    1,7
2012*    2
2013*    2,5
2014*    2,9

Šaltinis: Vilniaus oro uostas