Pasipiktinę Europos parlamento nariai trečiadienį negailėjo kritikos susiskaldžiusiai ir silpnai Europos Sąjungai, kuri, anot jų, nesugeba vieningai imtis veiksmų prieš Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį) ir kartoja praeities klaidas.

Europarlamentarams vienam paskui kitą smerkiant ES atsisakymą palaikyti Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos siūlymą gauti Jungtinių Tautų (JT) pritarimą neskraidymo zonos virš Libijos paskelbimui, buvęs Belgijos premjeras kiek netikėtai pareiškė, kad “jį pykina” nuo tokių veiksmų.

“Mes galime pakeisti įvykių eigą Libijoje”, – pareiškė Liberalų grupei priklausantis Guy Verhofstadtas (Gi Ferhofstatas).

“Ten yra tūkstančiai didvyrių, – pridūrė jis.- Mes žinome, kas jie, bet Kadhafi taip pat žino. Jis žino jų pavardes, jų artimuosius. Jeigu jis užims Bengazį, ten vyks tikros žudynės, bus nauja Srebrenica, nauja Ruanda, naujas Darfūras”.

“Mane pykina nuo ES, – pareiškė jis, nurimus eilinei aplodismentų bangai. – Mes nieko nepasimokėme iš istorijos”.

“Kai Kadhafi sugrįš, ar mes, kaip paprastai, kalbėsime apie reikalus? Vėl ketiname užsimerkti? Ar įsegsime dar vieną juodą lapą į Europos istoriją?”, – klausė G.Verhofstadtas.

“Tikiuosi, kad Prancūzija, Britanija, JAV imsis veiksmų, bet tik ne ES!”, – sakė jis.

Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir Libanui, Arabų Lygos vardu, pamėginus gauti paramą JT Saugumo Tarybos rezoliucijai dėl neskraidymo zonos virš Libijos paskelbimo, Europos Sąjungos narės Vokietija ir Italija pasisakė prieš karinių galių demonstravimą.

“Neturime jokio noro ir negalime dalyvauti pilietiniame kare Afrikos šiaurėje”, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė) kalbėdamas Berlyno parlamente.

“Mes nenorime žengti tuo keliu, kuris galų gale prives prie vokiečių karių dalyvavimo Libijos kare”, – sakė jis.

Net pacifistiški Žalieji peikė Europos Sąjungą, kad jos pareigūnai praėjusį penktadienį taip ir nesugebėjo susitarti dėl veiksmų ir pasitenkino tik bendromis frazėmis išreikštu pažadu ginti civilius “visais įmanomais būdais” ir “nagrinėti visus variantus”.

Vokietijos Žaliųjų europarlamentarė Rebecca Harms (Rebeka Harms) prikaišiojo ES lyderiams ir sakė, jog jie privalėjo pritarti neskraidymo zonos skelbimui.

“Nebūtų buvę jokio karo kurstymo, jei būtų taip pasielgta, – pažymėjo ji. – Mes atsisakome susitelkti teisingoje pusėje, teisingumo pusėje, ir arabų pasaulis neužmirš arba neatleis šio Europos silpnumo”.

Britų liberalas Edwardas McMillanas-Scottas (Edvardas Makmilanas Skotas) pareiškė, kad ES “impotencija” prisidėjo prie mūsų kaimynystėje žmogaus sukeltos nelaimės, kuri verčia “pabėgėlius plūsti į Egiptą”.

Tuo tarpu Europos Komisijos vadovas Jose-Manuel Barroso (Žozė Manuelis Barozu) tvirtino, jog dėl neveiklumo kaltos 27 ES narės.

“Negalima pasiekti bendro ES požiūrio, kai paskiros valstybės neturi bendros nuomonės”, – sakė jis Europos parlamentarams.

Tačiau naujasis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe (Alenas Župė) savo tinklaraštyje sakė, kad “tik grasinant jėga galima sustabdyti Kadhafi” ir pridūrė, jog kelios arabų valstybės pasirengusios prisidėti prie karinės intervencijos, kurią rengtų Vakarai.

“Mūsų nesenoje istorijoje dažnai būdavo, kad demokratijų silpnumas suteikdavo diktatoriams galimybę veikti laisvai. Dar ne per vėlu sulaužyti šią taisyklę”, – pridūrė jis.

ES prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Rompėjus) sakė parlamentui, kad Bendrija tęsia “tarptautinės paramos, sustabdysiančios Libijos lyderius, parengimą”.