57 Seimo nariams balsavus už, 10 – prieš, 40 susilaikius Seimas pritarė pasiūlymui, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta, “kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje”.

Pasiūlymą patekęs Ž.Šilgalis argumentavo, kad tokia pataisa sudarytų galimybę tarptautinėse sporto varžybose Lietuvai atstovauti ne lietuvių kilmės sportininkams. Šiuo metu įstatymas pilietybę išimties tvarka leidžia suteikti už esamus, o ne būsimus ir numanomus nuopelnus valstybei.

“Tokiu būdu talentingi sportininkai turėtų galimybę atstovauti Lietuvai, kaip yra daugelyje Europos šalių, o šalis turėtų dideles galimybes atstovauti įvairiose olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose”, – sakė parlamentaras, pridūręs, kad “valstybės įvaizdžiui tai būtų didelis pliusas”.

Ž.Šilgalio pasiūlymas parlamento salėje sulaukė ir rasistinio pobūdžio pastabų. “Nesupykit, bet aš nenoriu, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Aš noriu, kad ten žaistų lietuviai”, – replikavo Egidijus Klumbys.

Parlamento vadovė Irena Degutienė perspėjo, jog pasisakymas – rasistinio pobūdžio. “Tai jau toks rasistinis pasisakymas. Nelabai gerai. Bet balsuojam”, – sakė I.Degutienė.

Po balsavimo pasisakiusi Vilija Aleknaitė Abramikienė tvirtino, jog parlamento vadovė turėjo sureaguoti griežčiau.

Pilietybės įstatymo nauja redakcija, kurią jos kritikai sako esant antikonstitucine, Seime svarstoma jau antrus metus. 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir po šios datos – jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.

Didelė dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.

Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo konstitucingumo.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Seimas vakar priėmė porą metų svarstytą naują Pilietybės įstatymą. Vos ne paskutiniu momentu jis dar buvo papildytas galimybe išimties tvarka suteikti mūsų šalies pilietybę Lietuvai atstovauti norintiems užsienio sportininkams, mokslo, kultūros atstovams.

Iki šiol išimties tvarka Lietuvos pilietybę buvo leidžiama suteikti ne už būsimus, o tik už jau esamus nuopelnus mūsų valstybei. Todėl nauja šios teisinės normos redakcija kėlė daug ginčų.

Bet tai – tik detalė smarkiai išplėstoje galimybių turėti dvigubą pilietybę mozaikoje.

Dabar įstatymas leidžia turėti dvigubą pilietybę visiems iš Lietuvos išvykusiems ir ES ar NATO šalies piliečiais tapusiems asmenims bei jų palikuonims.

Tokią teisę gauna ir su Lietuva sieną turinčiose valstybėse gyvenantys lietuvių kilmės asmenys, taip pat kitos šalies pilietybę pagal gimimo vietą automatiškai įgiję ar su užsieniečiais susituokę žmonės.

Beveik prieš porą metų Pilietybės įstatymo pataisas pateikusi tuomečio prezidento V.Adamkaus sudaryta darbo grupė dvigubą pilietybę siūlė įteisinti gerokai retesniais atvejais – tik asmenims, išvykusiems į užsienį iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną.

Šia teise daugiausia būtų galėję naudotis iki sovietinės okupacijos 1944 metais iš Lietuvos išvykę lietuvių kilmės asmenys ir jų palikuonys. Bet net ir dėl tokio dvigubos pilietybės teisės išplėtimo buvo susitarta tiktai po smarkių išeivijos organizacijų atstovų ir teisės specialistų ginčų.

Mat 2006 metais Konstitucinis teismas (KT) išaiškino, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, o šios nuostatos neatitinkančios normos buvo paskelbtos nekonstitucinėmis.

Tokiu būdu KT pasisakė prieš anksčiau įvairiomis įstatymų pataisomis išplėstą teisę išimties tvarka turėti dvigubą pilietybę.

Griežtėjančiam požiūriui į dvigubą pilietybę įtakos turėjo ir iš prezidento posto pašalinto R.Pakso apkalta. Buvo pripažinta, kad išimties tvarka suteikdamas Lietuvos pilietybę Rusijos piliečiui J.Borisovui buvęs šalies vadovas šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Po šio įvykio ir ypač KT sprendimo Lietuvos pilietybės suteikimas kitų šalių piliečiams buvo beveik visiškai sustabdytas.

Jos negavo net Lietuvai varžybose norėjusios atstovauti žinomos sportininkės iš JAV, nors anksčiau mūsų šalies pilietybė buvo suteikta gausiam būriui Rusijos muzikų ir verslininkų.

Netgi lietuvių išeivijos atstovams, nesuskubusiems pasirūpinti Lietuvos pasais, liautasi tokius dokumentus išdavinėti, nors anksčiau jiems labai lengvai išimties tvarka buvo suteikiama mūsų šalies pilietybė.

Kas pasikeitė, kad dabar Seimas nusprendė suteikti dvigubos pilietybės teisę daugumai iš Lietuvos išvykusių ir kitų šalių piliečiais tapusių žmonių?

Kodėl numota ranka į teisės specialistų perspėjimus, kad toks įstatymas prieštarauja šalies Konstitucijai?

Akivaizdu, kad labiau lėmė ne teisiniai, o politiniai argumentai. Politikai tiesiog norėjo įsiteikti emigrantams. O kai emigracija įgijo milžinišką mastą, jų balsas vis svarbesnis.

Juk už dvigubą pilietybę pasisako net tie iš Lietuvos išvykę žmonės, kurie kitos šalies piliečiais dar netapo, bet norėtų tokios teisės sau ar savo vaikams.

Todėl Seimas ir priėmė emigrantams patinkantį labai plačiai dvigubą pilietybę įteisinantį įstatymą, bet kartu tarsi nusiplovė rankas, nes ketina iš karto kreiptis į KT dėl išaiškinimo, ar jis atitinka Konstituciją.

Konstitucijos 12 straipsnyje, kurį galima pakeisti tik referendumu, pasakyta, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis”.

Tiesa, naujo Pilietybės įstatymo šalininkai aiškina, kad Konstitucijos teiginys „atskiri atvejai” nereiškia, kad tai turi būti reti atvejai.

Bet tokį požiūrį kategoriškai atmeta 2006 metų KT išaiškinimas, kad dviguba pilietybė gali būti tik reta išimtis.

Sunku patikėti, kad KT persvarstytų ankstesnį savo sprendimą ir, paskelbęs, jog atskiri atvejai gali būti ne reta išimtis, o labai dažni, neįžvelgtų naujo Pilietybės įstatymo prieštaravimo Konstitucijai.

Todėl galima prognozuoti, kad jei įstatymo ir nepanorės vetuoti prezidentė D.Grybauskaitė, jį nekonstituciniu pripažins KT.

Toks politikų žaidimas su Konstitucija anaiptol nėra nekaltas. Tai gali sustiprinti visuomenėje teisinį nihilizmą, skatinti neigiamą požiūrį į teisę ir teisininkus kaip neva trukdančius tikrajam teisingumui.

Negalima numoti ranka ir į tai, kad dėl milžiniškos emigracijos dvigubos pilietybės problema visuomenei tampa vis svarbesnė.

Rimti atrodo argumentai, kad, įteisinus dvigubą pilietybę, būtų daugiau galimybių sustiprinti išeivių ryšius su tėvyne.

Kita vertus, netuščiai skamba ir kritikų perspėjimai, kad dviguba pilietybė įteisina dviejų rūšių piliečius – vieni prisiima ir pareigas savo valstybei, o kiti, įsikūrę svetur, naudotųsi tik piliečio teisėmis.

Aišku, reikia ieškoti teisinio kelio, kaip būtų galima spręsti šią problemą. Bet vargu ar vakar Seimo priimtas naujas Pilietybės įstatymas ją jau išsprendžia

„Lietuvos žinios“ praneša:

Seimas pagaliau priėmė naująjį Pilietybės įstatymą ir dabar su nerimu lauks prezidentės parašo. Po penkių mėnesių Lietuvoje turėtų įsigalioti naujas Pilietybės įstatymas. Dėl jo nuostatų, ypač dėl dvigubos pilietybės reglamentavimo, diskusijos mūsų krašte ir svetur virė ketverius metus. Vakar Seimas pagaliau palaimino ketvirtąjį įstatymo projekto variantą: “už” balsavo 88, “prieš” – 8, susilaikė 25 parlamentarai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo narių pastangas vakar komentavo miglotai. Ji pareiškė mananti, kad dėl dvigubos pilietybės ribų išplėtimo tauta turėtų pareikšti savo nuomonę per referendumą. Pasirašyti ar vetuoti įstatymą, prezidentė ketina apsispręsti gavusi “dokumentų paketą”. Sulaukęs D.Grybauskaitės sprendimo Seimas spręs, ar yra būtinybė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Galutinis balsavimas dėl projekto vakar Seime vyko audringai, nevengiant aštresnių posakių. Žilvino Šilgalio siūlymas leisti išimties tvarka suteikti pilietybę Lietuvai tarptautinėse varžybose atstovauti ketinantiems ne lietuvių kilmės sportininkams išprovokavo “tvarkietį” Egidijų Klumbį. “Nesupykit, bet nenoriu, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Noriu, kad ten žaistų lietuviai”, – rėžė jis. Parlamento vadovė Irena Degutienė perspėjo kolegą dėl netoleruotinų rasistinių kalbų.

Naujasis įstatymas numato, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka galės būti suteikta, “kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje”. Dabar pilietybę išimties tvarka leidžiama suteikti už esamus, o ne būsimus ir numanomus nuopelnus valstybei.

Prieš įstatymą vakar balsavo trys socialdemokratai – Vytenis Andriukaitis, Mindaugas Bastys ir Algirdas Sysas, du “tvarkiečiai” – E.Klumbys ir Julius Veselka, du “darbiečiai” – Kęstutis Daukšys ir Mečislovas Zasčiurinskas bei konservatorė Aurelija Stancikienė.

“Mus apribojo ankstesnis voliuntaristinis KT sprendimas. Prieš ketverius metus dinastiniai sovietinės teisės tradicijų tęsėjai, tokie kaip buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris, savo antipilietinę nuostatą įpiršo mums kaip konstitucinę normą. Ta antikonstitucinė diversija padarė didžiulę ilgalaikę žalą”, – pabrėžė Saulius Stoma, ragindamas pagaliau priimti įstatymą. “Šio įstatymo laukia visa globali Lietuva”, – teigė konservatorius Paulius Saudargas ir priminė, jog už Lietuvos ribų gyvena iki 1,5 mln. tautiečių.

“Būsiu senamadiškas, bet manau, kad dviem ponams tarnauti niekaip neišeina. Arba tu esi Lietuvos pilietis ir gini jos interesus, arba Airijos”, – nepritarimo motyvus dėstė K.Daukšys. Jam antrino socialdemokratas V.Andriukaitis, įsitikinęs, jog įstatymas – diskriminacinis. Tuo metu jo frakcijos kolega Juozas Olekas ragino balsuoti “už” vien dėl to, kad dabartinės valdžios į užsienį išvarytiems žmonėms “liktų nors koks ryšys ir galimybė sugrįžti”.

“Labai džiaugiamės, kad Pilietybės įstatymas pagaliau priimtas. Tobulumui ribų nėra, todėl ateityje, jei išlįs kokių nors trūkumų, galima bus jį pataisyti”, – vakar LŽ sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Ji mano, kad šis Seimas pagal savo galimybes palaimino optimalų įstatymo variantą. R.Narušienė viliasi, jog prezidentė jį pasirašys. “Mes apie tai su prezidente anksčiau kalbėjome. Ji sakė, kad remia tokį variantą”, – teigė PLB pirmininkė. R.Narušienė įsitikinusi, kad kreiptis į KT dėl įstatymo nėra jokio reikalo, nes Seimas priėmė politinį, o ne teisinį sprendimą.

Panašios nuomonės laikosi ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. “Vertindamas tuos pokyčius, kurie Lietuvoje įvyko per 20 metų, taip pat po 2006 metų KT išaiškinimo, manau, kad įstatymas Konstitucijai neprieštarauja”, – LŽ tvirtino jis.

Daugiausia iečių svarstant Pilietybės įstatymo projektą sulaužyta dėl 7 straipsnio, apibrėžiančio dvigubą pilietybę.

Prieš ketverius metus KT išaiškino, kad dviguba pilietybė gali būti suteikiama tik išimtiniais atvejais. Vakar priimtas įstatymas numato devynis atvejus, kai kitos valstybės pilietybę turintys asmenys gali gauti ir Lietuvos pilietybę.

Tai – išvykusieji iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, taip pat išvažiavusieji po šios datos ir įgiję Europos Sąjungos ar NATO valstybės pilietybę. Dvigubą pilietybę galės turėti ir asmenys, kurie Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę gavo gimdami ar sudarydami santuoką, Lietuvos piliečių įvaikinti asmenys bei Lietuvos pilietis, įvaikintas kitos valstybės piliečių ir dėl to įgijęs kitą pilietybę.

Oponentai teigia, jog dvigubos pilietybės nuostata traktuojama per plačiai, todėl įstatymas pažeidžia Konstituciją

„Vakaro žinios“ informuoja:

Seimas priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris leis kitų šalių piliečiams daug lengviau, nei iki šiol, gauti ir Lietuvos pilietybę. Manoma, kad dėl šios naujovės Lietuvos piliečių gali padaugėti maždaug milijonu, nors dalis jų seniai į mūsų šalį nebuvo nė kojos įkėlę.

Seimas vakar balsų dauguma (88 balsavus “už”, 8 “prieš”, 25 susilaikius) priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą.

Jei prezidentė įstatymo nevetuos, nuo kitų metų balandžio Lietuvos pilietybę galės gauti ne tik iki 1990-ųjų kovo 11-osios išvykusieji iš šalies, kaip buvo numatyta pirminiame projekto variante, bet ir po to. Tačiau galimybę turės ne visi, o tik tie, kurie turi NATO ar ES šalių pilietybę.

Dėl šitos nuostatos ir dėl per didelio galimybių suteikti dvigubą pilietybę išplėtojimo žadama kreiptis į Konstitucinį Teismą.

“Prie dabartinių tendencijų turėsime tokią situaciją, kai Lietuvos reikalai bus sprendžiami ne Lietuvoje, ir tai yra labai negera tendencija. Pagal šitą įstatymo projektą, kuris virs įstatymu, lietuvių tauta, gyvenanti užsienyje, bus suskaldyta į dvi dalis: “geriečius”, kurie gyvena NATO ir ES šalyse (…), ir “blogiečius”, kurie gyvena kitose šalyse”, – vardijo parlamentaras Egidijus Klumbys.

Be to, Lietuvos piliečiais galės tapti ir visi lietuviškų šaknų turintys su mūsų šalimi besiribojančių valstybių piliečiai. Numatyta ir daugiau naujovių.

Pavyzdžiui, Lietuvos pilietybę išimties tvarka iki šiol galėdavo gauti ir asmenys, net neturintys lietuviškų šaknų ir Lietuvoje negyvenantys, tačiau ypač nusipelnę mūsų šaliai. Nuo balandžio pilietybę bus galima gauti ir tik už būsimus nuopelnus sporto, mokslo, ekonomikos, kultūros, meno srityse. Ši pataisa sukurta specialiai tam, kad įvairiose sporto šakose Lietuvai galėtų atstovauti kitų valstybių sportininkai, prieš tai įgiję Lietuvos pilietybę.

“Kai kalbama apie sportą, galima vertinti rezultatus ir prognozuoti būsimus nuopelnus”, – tvirtino pataisos autorius seimūnas Žilvinas Šilgalis.

Tuo tarpu E.Klumbys pareiškė nenorintis, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinių pagrindą sudarytų juodaodžiai.

Seimūnas Rimantas Smetona, nors ir balsavo už įstatymą, akcentavo: nenormalu, kad Lietuvos valdžią rinks dar daugiau žmonių, kurie su Lietuva turi mažai bendro. Todėl jis registruos pataisą, kuri tik nuolat mūsų šalyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams leis spręsti, kas turi valdyti Lietuvą.

Prieš įstatymą pasisakė net garsus globalininkas Vytenis Andriukaitis. Anot jo, nenormalu, kad, pavyzdžiui, Lietuvos pilietybė suteikiama JAV piliečiui, mat esą norint gauti pastarosios pilietybę reikia prisiekti ir atsisakyti lojalumo bet kokiai kitai valstybei.

VŽ Trigrašis

Gali būti, kad nuo kito balandžio naujasis Pilietybės įstatymas neįsigalios, mat prezidentė Dalia Grybauskaitė jį tikriausiai vetuos. Anot šalies vadovės, dėl dvigubos pilietybės turėtų būti sprendžiama referendumu. Tačiau Seimas pats nusprendė už tautą.

Išpopuliarės dviponystė

Kęstutis DAUKŠYS – Seimo narys:

Dviem ponams tarnauti neišeina – arba tu lieki Lietuvos pilietis ir gini jos interesus, arba esi Airijos pilietis ir gini jos interesus. Juk negali vienu metu atstovauti dviem valstybėms. Kitas blogas dalykas naujame įstatyme – diskriminacija. Kuo blogesni lietuviai, gyvenantys Brazilijoje ar Ukrainoje, už tuos, kurie gyvena Latvijoje ar JAV? Jie niekuo nesiskiria. Bet vieni galės turėti Lietuvos pilietybę, o kiti – ne. Dvigubą pilietybę galima suteikti tik itin išimtiniais atvejais – taip, kaip buvo iki šiol.