Valdymo pusiaukelę pasiekusi valdančioji dauguma ir jos Vyriausybė užsisegė medalius už pirmtakų strateginių projektų užbaigimą. Bet ką jie paliks ateinantiesiems?

Aušra Lėka

Aptrupėjusi, temdoma korupcijos šešėlių, negebanti formuluoti ir įgyvendinti ilgalaikių strateginių reformų, draskoma vidinių nesutarimų valdančioji dauguma pasiekė kadencijos pusiaukelę. Dvejus metus baigia ir jos Vyriausybė, kas ir yra viena iš nedaugelio priežasčių švęsti, nes iš šešiolikos ligšiolinių ministrų kabinetų tokios sukakties sulaukė tik šeši.

Bet ar turi pagrindo šventei valstybės piliečiai? Kiek ši valdančioji dauguma ir jos Vyriausybė prisidėjo prie mūsų valstybės ir jos žmonių gerovės gerėjimo?

Į priekį. Tačiau kiek prie to prisidėjo valdžia?

„Valdžią pirmiausia reikia vertinti pagal tai, kaip veiksmingai ji sprendžia piliečiams aktualias problemas, kiek efektyviai teikia viešąsias paslaugas. Kai piliečiai nepatenkinti sveikatos priežiūros paslaugomis, ar vaiko nepriima į perpildytą vaikų darželį, dažnai atsakymas yra – geresnėms paslaugoms trūksta pinigų. Bet daugiau pinigų nebūtinai išspręs problemas, jeigu jie blogai valdomi arba nėra aišku ką su tais pinigais daryti. Tokiu atveju, kaip sakė I.Ilfo ir J.Petrovo Ostapas Benderis – „Kam tau, Kisa, pinigai, jei tu fantazijos neturi“, – sako privataus tyrimų centro „Visionary Analytics“ direktorė dr. Agnė Paliokaitė.

Ekspertė skaičiuoja, kad per pastarąjį dešimtmetį valdžios išlaidos kai kuriose srityse (pavyzdžiui, švietimo, sveikatos apsaugos) išaugo kelis kartus, tačiau įsisenėjusios problemos beveik nepajudėjo iš vietos. Pagal Pasaulio banko valdymo efektyvumo indeksą, kuris atspindi viešųjų paslaugų ir valstybės tarnybos kokybę, 2014 m. Lietuva buvo 38-a  pasaulyje ir tik 20-a ES. Akivaizdu, kad su valstybės (t. y., visų mūsų, mokesčių mokėtojų) lėšų valdymu nėra viskas gerai.

„Žinoma, galima džiaugtis: Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas sparčiausių ES ir jis buvo tvarus – ne toks, koks prieš 2008 m. krizę. Tai Lietuvai leido ne tik įsivesti eurą, bet ir padidinti kredito institucijų pasitikėjimą Lietuvos ekonomika ir pakelti skolinimosi reitingą, todėl galime pasiskolinti su žemomis palūkanomis“, – vertina „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tačiau kiek čia Vyriausybės indėlio? Ir ar tikrai kylame daug matuojantis su labiausiai palyginamomis šalimis – kaimynais estais ir latviais?

Dar praėjusią dešiniųjų valdymo kadenciją pralenkėme estus pagal vieną iš dažniausiai kaip gerovės matą naudojamą rodiklį – BVP gyventojui. Pernai, jau prie šios valdžios, šią sėkmę įtvirtinome, pasiekdami 74 proc. ES vidurkio. Tačiau estus lenkiame tik skaičiuojant pagal  perkamosios galios indeksą, o imant absoliučiais skaičiais atsiliekame ženkliai: kiekvienam statistiniam lietuviui tenka 15,5 tūkst. JAV dolerių, o estui – 18,5 tūkst. Beje, ir estų BVP augimas buvo kiek  didesnis, o sparčiausiai ūgtelėjo latviai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.