Prognozuojama, kad ekonomika augs, o paskolų rinka atsigaus: tiek verslininkai, tiek gyventojai įgis daugiau pasitikėjimo vėl pradėti skolintis. Tačiau nors artimiausiu laikotarpiu bent jau bazinės palūkanų normos nesikeis, ilgainiui skolintis pinigus bus vis brangiau. Taip tvirtina “Nordea Bank Lietuva” vadovė Inga Skisaker.

PROGNOZĖS: Kas laukia Lietuvos bankų sektoriaus 2011 m.? Ar tai bus sėkmingi bankininkystei metai?
I.S.: Nepaisant lėto ekonomikos augimo, bankų sektorius kitais metais turėtų dirbti pelningai, nes didžioji dalis atidėjinių blogoms paskoloms buvo suformuoti 2009–2010 m.

PROGNOZĖS: Vadinasi, šiemet atsigaus ir gyventojų paskolų rinka?
I.S.: Fizinių asmenų segmente esame pasirengę ir toliau aktyviai kredituoti būstą. Pastebime, kad klientų pasitikėjimas atsigauna. Per krizę daugelis žmonių aktyviai taupė savo lėšas sąskaitose, o dabar pradedame jausti klientų poreikį tuos pinigus po truputį investuoti: aktyvėja būsto kreditų pardavimas, labiau domimasi ir investavimo produktais.

PROGNOZĖS: Teigiate, kad žmonės turi pinigų?
I.S.: Taip, bet jie labai domisi konservatyviais investavimo būdais – žmonės tapo itin atsargūs. Dabar jie laukia, stebi situaciją.
Kaip jie elgsis 2011 m., priklausys ir nuo nedarbo lygio. Jei šis mažės, nusistovės ekonomikos stabilumas, o žmonės jausis saugiau, atsiras didesnis pasitikėjimas, ir jie lengviau atsisveikins su savo pinigais, galbūt net rinkdamiesi rizikingesnes investicijas. Tačiau kol kas tęsiasi laukimo ir atsargumo stadija.

PROGNOZĖS: Kaip situacija gali keistis verslo sektoriuje? Ar verslininkai irgi bus tokie atsargūs?
I.S.: Kalbėdami apie verslą, šiemet tikrai tikimės aktyvesnio jo kreditavimo, nes gerėjanti įmonių finansinė padėtis ir stiprėjantis pasitikėjimas šalies ekonomika skatins įmones vykdyti naujus ar atnaujinti anksčiau dėl ekonominio nuosmukio laikinai sustabdytus investicinius projektus, o tai didins kreditavimo paklausą.
Apie tai sprendžiame vertindami įmonių finansinius rodiklius, matydami BVP augimą, kurie rodo, kad gerėjimas jau yra tvarus ir kad šiemet vis daugiau įmonių bus pajėgios skolintis. Be to, pastebime, kad vis daugiau įmonių grįžta ir peržiūri savo investavimo planus.
Manau, bankai vis dar bus atsargūs skolindami, bet vis daugiau įmonių bus pajėgios pasiskolinti. Jau šiuo metu pastebimas paskolų verslo klientams portfelio kokybės gerėjimas. Optimizmo teikia ir tai, kad namų ūkių paskolų portfelio kokybė šiuo metu taip pat stabilizuojasi, o pastaruoju metu vykstantys teigiami pokyčiai darbo rinkoje leidžia tikėtis, kad šiemet ji gerės.

PROGNOZĖS: O kiek jūsų bankas linkęs prisiimti atsakomybę už tai, kad, pasak kai kurių verslininkų, itin staigus bankų sprendimas nebeskolinti padidino krizę ir sužlugdė kai kuriuos verslininkus?
I.S.: Apie visą bankų sistemą nenorėčiau kalbėti, tik apie “Nordea Bank Lietuva”. Mūsų privalumas, kurį įvardija ir klientai, yra kreditavimo principų ir politikos pastovumas. Ir krizės laikotarpiu tie principai nebuvo pakitę. Jei atitikote tuos kriterijus, pagal kuriuos galėjote pasiskolinti prieš krizę, tai galėjote pasiskolinti ir krizės laikotarpiu.
Apskritai bankas savo pinigų neturi. Jis yra tik tarpininkas tarp skolintojų ir skolininkų, pats skolinasi pinigus iš indėlininko ir perskolina juos verslininkui, tikėdamasis, kad verslininkas sugebės valdyti verslą ir grąžins tuos pinigus. Taigi bankas atsako už tas lėšas, kurias yra pasiskolinęs iš indėlininkų. Todėl pablogėjus skolininko finansinei padėčiai bankas negali sau leisti rizikuoti indėlininkų pinigais.
Toks konservatyvumas buvo neišvengiamas ir jis pasiteisino. 2009-aisiais fiksuotas 2,9 mlrd. Lt bankinio sektoriaus bendrasis nuostolis, o “Nordea” banko dalis nuostolių portfelyje tesiekė 1 proc.
Galiausiai paskolų rinka nebuvo aktyvi ir dėl to, kad verslininkai patys nelabai norėjo skolintis – buvo labai atsargūs.

PROGNOZĖS: Bet ar jie nebuvo tokie atsargūs dėl labai didelių palūkanų, kurias kaip saugiklį nustatė bankai?
I.S.: Manau, kad ne. Daugiau paskolų paklausos sumažėjimą lėmė tai, kad nebuvo prekių ar paslaugų paklausos. Negali skolintis ir gaminti produkcijos į sandėlį jos neparduodamas. Dabar rinka atsigauna, paklausa didėja, todėl daugės ir finansuotinų projektų, ir norinčiųjų skolintis.

PROGNOZĖS: Prognozuojate, kad daugės finansuotinų projektų. Kokio jie bus pobūdžio – kurie sektoriai, Jūsų nuomone, atsigaus pirmiausia?
I.S.: Du ketvirčius iš eilės augęs Lietuvos bendrasis vidaus produktas formaliai rodo ekonominės recesijos pabaigą, tačiau skirtingi ekonomikos sektoriai atsigaus skirtingu greičiu. Jau dabar matome transporto ir į eksportą orientuotų pramonės sektorių augimą, tačiau vidaus prekybos, statybos bei nekilnojamojo turto sektorių plėtros perspektyvos išlieka miglotos. Istorinė patirtis rodo, kad mažos atviros ekonomikos šalyse po ekonomikos nuosmukio greičiausiai atsitiesia į eksportą orientuotos gamybos ir transporto sektoriai. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse po devintojo dešimtmečio pradžios krizės pirmiausia atsigavo būtent gamybos, ypač aukštųjų technologijų, bei transporto sektoriai, o sunkiausiai sekėsi statybų ir NT sektoriams. Vidaus prekybos apimtys į prieškrizinį lygį grįžo tik po 5–10 metų.
Manau, kad 2011-aisiais tikrai sulauksime daugiau mus dominančių projektų. Vis dėlto labai svarbu suprasti, kad bankas kreditavimą suteikia individualiai įmonei, bet ne sektoriui, įvertinęs jos mokumą ir riziką. Taip pat nereikia pamiršti, kad kiekviename sektoriuje yra sėkmingai veikiančių įmonių, kurias bankas ir šiandieną kredituoja.

PROGNOZĖS: O kaip dėl paskolų rinkos atsigavimo šiemet keisis paskolų palūkanos? Jos didės ar toliau mažės?
I.S.: Kai kalbama apie bazines palūkanų normas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jos sparčiai mažėjo 2009–2010 m. Šiuo metu jos labai mažos, todėl tolesnio mažėjimo tikėtis nereikėtų. Be to, “Nordea” analitikai prognozuoja, kad jos tokios liks bent jau artimiausią pusmetį. Tad jei pokyčių ir bus, tai tik kitų metų antroje pusėje. Tai patvirtina ir 2010 m. gruodį priimtas Europos centrinio banko sprendimas palikti esamą palūkanų normą rekordinėse 1 proc. žemumose.
Grįždami prie Lietuvos turime pabrėžti, kad, nepaisant euro zonos periferinių šalių fiskalinės politikos problemų, mūsų šalies vertinimas tarptautinėje rinkoje nepakito ir išliko teigiamas. Vertinant tai, kad Lietuvos ekonomika stabilizuojasi, palūkanų normos 2011-aisiais labiau priklausys nuo padėties pasaulio finansų rinkose bei pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonominės būklės.
Verta atkreipti dėmesį, kad ilgalaikėje perspektyvoje paskolų klientams palūkanų normos turėtų kilti dėl planuojamų įgyvendinti naujų bankų kapitalo pakankamumo ir likvidumo rizikos valdymo reikalavimų. Minėdama palūkanas, kurios yra greta bazinių palūkanų normų, galiu pasakyti ir tai, kad visos reguliavimo priemonės, apie kurias kalbama Europoje ir visame pasaulyje, yra nukreiptos bankų kapitalo bazei stiprinti. Tai reiškia, kad skolinimasis brangs, ir tam reikėtų ruoštis jau dabar.

PROGNOZĖS: Kaip bankus paveiks šios naujos ES bankų reguliavimo institucijos?
I.S.: Paskolas brangins vadinamieji “Bazelio-3″ reikalavimai. O jeigu kalbėsime apie institucijas, kurios bus steigiamos Europoje, tai jos tebėra kūrimosi stadijos. Tad kol kas dar anksti vertinti, kokį jos turės poveikį, nes nežinome, kokio pobūdžio bus jų rekomendacijos. Tačiau jos sumanytos tam, kad stebėtų finansų rinką prevencijos tikslais – siekiant užkirsti kelią galimai naujai krizei, o jai ištikus – efektyviau valdyti krizės padarinius. Manau, tai paskatins Europos institucijas glaudžiau bendradarbiauti.
Apskritai pastaruoju metu steigiama įvairių institucijų, kurios nagrinėja finansų sektoriaus sisteminę riziką ir teikia perspėjimus bei rekomendacinio pobūdžio pastabas, siekiant sustiprinti finansų sektoriaus stabilumą. Lietuva yra ES finansų sistemos dalis, todėl didžiųjų valstybių priimti sprendimai padiktuos savo sąlygas ir Lietuvos rinkai.
Bet kaip tai paveiks Lietuvos rinką, galėsime pasakyti, kai institucijos pradės veikti. Jeigu bus nutarta riboti ir griežtinti bankų veiklą, didinti kapitalą ir įvesti naujų mokesčių – skolinimasis, žinoma, brangs. Bet jei brangs daug, tai turės neigiamą poveikį ekonomikai – ši augs lėčiau. O jei reguliavimo priemonės bus subalansuotos ir leis laisvai veikti, tai skatins ekonomikos augimą.

PROGNOZĖS: O kaip Jūs apskritai vertinate tendenciją siekti pažaboti bankus, reguliuoti griežčiau nei kitas verslo sritis?
I.S.: Manau, kad bankas yra toks pat verslas kaip ir kiti. Skirtumas tik tas, kad turime indėlininkų pinigus ir atsakome už jų saugumą. Per pastarąją krizę pamatėme, kad dalis bankų iš tiesų turėjo nuostolių, ir jiems teko kreiptis pagalbos į šalių vyriausybes. Tad natūralu: jei mokesčių mokėtojų pinigais gelbėjamas kuris nors sektorius, tai norima ir daugiau to sektoriaus priežiūros.