BFL

Trys klausimai asociacijos “Už sąžiningą bankininkystę” vadovui Kęstučiui Kupšiui

VEIDAS: Vienam didžiausių Lietuvoje SEB bankui pranešus, kad jis ima mokėti nulines palūkanas už visus terminuotus indėlius eurais, jo pavyzdžiu netruko pasekti ir DNB bei „Swedbank“. Kodėl tai vyksta?

K.K.: Pinigai šiuolaikinėje visuomenėje yra dar viena prekė, kuri turi savo kainą, ir natūralu, kad jeigu pinigų šiuo metu rinkoje yra daug, tai ir kaina jų maža. Šiuo metu terminuoti indėliai, kaip pinigų sutelkimo priemonė, bankams nėra gyvybiškai svarbūs ir įdomūs. Turėdami galimybę pinigų veiklai gauti iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, motininių bankų, jie nėra suinteresuoti mokėti aukštas palūkanas už gyventojų indėlius. Tikėtina, kad palaipsniui bankai gali pradėti taikyti netgi  priešingą taktiką – už  banke laikomus pinigus gali tekti ir primokėti. Tokiu atveju sugrįžtumėme prie bankininkystės ištakų, kai bankas buvo vertinamas kaip pinigų saugykla.

VEIDAS: Kur žmonėms šiuo metu apsimoka „įdarbinti“ pinigus?

K.K.: Jeigu pinigai laikomi banke nebeneša jokios naudos, logiška juos „permesti“ į kitus investicinius produktus: pirkti akcijas, investuoti į investicinius fondus, dalyvauti kuriant tiesioginio skolinimo platformas. Kredito unijos vis dar moka vieną kitą procentą už terminuotus indėlius, taip pat pasidairius atidžiau galima surasti  užsienio šalių vyriausybių išleistų obligacijų, į kurias investavus galima gauti piniginės naudos. Žinoma, reikia įsisąmoninti, kad dažnai už pinigus siūlomas aukštas palūkanų procentas gali reikšti didesnę riziką tuos pinigus prarasti. Jeigu  investuotojas netoleruoja jokios rizikos, o prieaugis nėra būtinas, t.y. norima turtą tiesiog išsaugoti, galima ir toliau laikyti pinigus banke gaunant nulio procentų palūkanas ir džiaugtis, kad ten laikomi eurai yra ginami Lietuvos Respublikos įstatymu.

Kitas visuomenės mažiau įsisąmoninamas variantas – galvoti apie netikėtas pinigų „įdarbinimo“ alternatyvas. Galbūt kažkas iš artimųjų ar pažįstamų yra numatęs kurti verslą, kuriam reikia investicijų? Skolinkite arba dalyvaukite akciniame kapitale, kurkite verslą, galbūt jis duos grąžą, kuri smarkiai viršys lūkesčius. Jeigu nėra verslo idėjų, visada apsimoka investuoti tiesiog į save ar į šeimos narius. Labiau išsilavinę ir daugiau gebėjimų turintys žmonės uždirba daugiau. Siūlyčiau jiems pinigus paversti išmokta nauja kalba, įgytu nauju gebėjimu ar netgi nauja profesija. Dažnai žmonės sėdi ant pinigų maišo, bet skundžiasi, kad jų pajamos yra mažos. Tą pinigų maišą nukreipus į naujus gebėjimus, padidėja galimybė daugiau uždirbti, padaryti karjerą. Taigi į save investuoti pinigai grįžta su pinigine ir asmenine nauda.

VEIDAS: Galbūt kažkuriai visuomenės daliai šis bankų sprendimas naudingas?

K.K.: Labiausiai gali džiaugtis tie, kurie skolinasi. Asmenys, padėję piniginius indėlius banke, gauna nulį procentų palūkanų, tuo pat metu priešingame banko langelyje yra taip pat pigiai dalinamos paskolos. Smarkiai nukritus pinigų kainai šiuo metu būsto palūkanos siekia apie 2 proc., o tai rimta paskata ieškantiems galimybių įsigyti būstą. Kita vertus, nors vartojimo ir verslo paskolų palūkanos taip smarkiai nenukrito, jos vis vien yra žemesnės, todėl skatinamas vartojimas, verslo plėtra.