Pinigai
Pinigų leidykla “Ališauskas, Adomėnas & Co”
Įtakingi konservatoriai Vytautas Ališauskas, jo krikštasūnis Mantas Adomėnas bei jų kolegos, susibūrę aplink leidyklą “Aidai”, per įvairias viešąsias įstaigas tapo didžiausiais valstybės pinigų, skirtų švietimui ir kultūrai remti, siurbikais.
M.Adomėnas mokėsi “melžti” valstybės pinigus iš savo draugo ir mokytojo, filosofo, leidyklos “Aidai” ir viešosios įstaigos “Naujasis Židinys-Aidai” įkūrėjo Vytauto Ališausko, kuris dabar ambasadoriauja
Kiekvienas leidėjas pasakys – 2009-ieji, pirmieji krizės metai, buvo žiaurūs. Smukusi paklausa, pjaustomas biudžetas ir per vieną naktį pakelti mokesčiai knygų leidybos verslui smogė negailestingai. Leidėjai metėsi paramos į Vyriausybę, o šioji, regis, suvokusi, ką daro, nutarė paremti bent jau kultūrininkus. Per Kultūros ministeriją knygų leidybai remti buvo skirta daugiau nei milijonas litų, dar maždaug 2 mln. Lt leidybos dotacijoms premjeras Andrius Kubilius leido skirti iš Privatizavimo fondo.
Daugiausiai pinigų – “Aidams”
Didžiausią dalį šio Vyriausybės skirto pyrago – net 504,4 tūkst. Lt – per viešąją įstaigą “Naujasis Židinys-Aidai” 2009-aisiais atsiriekė kone mažiausią knygų leidybos rinkos dalį užimanti leidykla “Aidai”.
Iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo (SRTV) fondo trims projektams įgyvendinti ši leidykla gavo 175 tūkst. Lt:
– Knygos kaip kultūros proceso dominantė: analizė “Knygų aiduose” – 30 tūkst. Lt;
– Europietiškųjų vertybių refleksija ir sklaida Lietuvos viešajame ir akademiniame gyvenime – 132 tūkst. Lt;
– Kultūros procesų analizė internetinėje svetainėje – 13 tūkst. Lt.
67 tūkst. Lt ši leidykla gavo iš Kultūros rėmimo fondo, iš jų už projektą “Kultūrai reikšmingos leidybos analizė “Knygų aiduose” – 35 tūkst. Lt. Kaip nesunku pastebėti, šis leidinys tėra iš SRTV fondo jau 30 tūkst. Lt paremto projekto dublis.
Dar 71,4 tūkst. Lt ši leidykla gavo iš Privatizavimo fondo per Kultūros ministeriją ir 156 tūkst. Lt tiesiog iš Kultūros ministerijos.
“Veido” žiniomis, pernai “Aidų” leidykla ar jos įkurtos viešosios įstaigos dar gavo pinigų ir iš Lietuvos tūkstantmečio programos, ir iš Mokslo bei studijų fondo, todėl galima teigti, kad, kolegų leidėjų vertinimu, pagal apyvartą vos kelis procentus Lietuvos knygų leidybos rinkos užimanti “Aidų” leidykla pernai susišlavė arti penktadalio visų knygų leidybai skirtų valstybės dotacijų. Iš kur toks dosnumas?
Krikštasūniai ir krikštatėviai
Daug kas paaiškėja, kai pažvelgi, kokios pavardės figūruoja UAB “Aidai”, UAB “Aidai Echoes”, UAB “Aidai Echoes ir partneriai”, viešosios įstaigos “Naujasis Židinys-Aidai”, “Knygų aidai” vadovybėje. Jų įkūrėjas ir ilgametis vadovas – filosofas, buvęs Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos valdybos narys, dabar ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas.
Redakcinės kolegijos narys – Vilniaus konservatorių vadovas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, vienas Demokratinės politikos instituto steigėjų ir vadovų, buvęs partijos pirmininko, o dabar – premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mantas Adomėnas. Nors šiuo atveju tikriausiai svarbiau, kad M.Adomėnas dar yra V.Ališausko krikštasūnis, mokinys ir nekilnojamojo turto bendrasavininkis.
Redakcinės kolegijos narys Paulius Subačius – iš Švietimo ir mokslo ministerijos lėšų finansuojamos Katalikų mokslo akademijos prezidentas, švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus visuomeninis konsultantas. Nors šiuo atveju tikriausiai svarbiau, kad P.Subačius dar yra ir G.Steponavičiaus dukters krikštatėvis.
Redakcinės kolegijos narys – profesorius Alfredas Bumblauskas, šiuo metu įeinantis į premjero A.Kubiliaus sudarytą darbo grupę Lietuvos valstybės strategijai iki 2030-ųjų metų rengti.
Redakcinės kolegijos narė profesorė Irena Vaišvilaitė – ilgametė prezidento Valdo Adamkaus patarėja, dabar dėstanti iš Baltarusijos demokratijos plėtrai skiriamų pinigų išlaikomame Europos humanitariniame universitete.
Tarp redakcijos bendradarbių nurodomas ir dar vienas įtakingas konservatorius – Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų narys Egidijus Vareikis.
Finansinių ataskaitų neteikia
Turint tokį politinį ir visuomeninį užnugarį bei itin artimus ryšius su Lietuvos katalikų bažnyčia (“Naujasis Židinys-Aidai” skelbiasi esąs katalikų intelektualų mėnraštis) sau galima daug ką leisti. Pavyzdžiui, neteikti Registrų centrui privalomų metinių finansinių ataskaitų, rodančių bendrovės apyvartą. “Veidas” norėjo patikrinti, ar tiesą sako kiti knygų leidėjai, tvirtinantys, kad “Aidų” leidyklos apyvartoje Vyriausybės per viešąsias įstaigas skiriama parama sudaro ne mažiau nei pusę lėšų (kai kurie tikina, esą “Aidai” apskritai gyvena tik iš biudžeto pinigų).
Deja, paaiškėjo, kad viešosios įstaigos savo finansinių duomenų Registrų centrui teikti neprivalo, o įvairūs “Aidų” “uabai” nuo 2004-ųjų be pateisinamos priežasties nepateikė nė vienos metinės finansinės veiklos ataskaitos! Taip yra turint galvoje, kad pagal įstatymą Registrų centras turi teisę inicijuoti finansinės veiklos ataskaitų neteikiančių bendrovių likvidavimą.
Bet kas drįs pyktis su tokia įtakinga įmone? Juolab kad net nežinia, kam oficialiai tas pretenzijas reikšti. Iki 2008-ųjų “Aidų” direktorius buvo V.Ališauskas, jam išvykus ambasadoriauti į Romą, pareigos perėjo Pranui Vildžiūnui, o pastaruoju metu leidykla oficialiai neturi jokio vadovo. Bet juridinė netvarka, kaip matome, nė kiek netrukdo reguliariai misti iš mokesčių mokėtojų pinigų, nors finansinis ir teisinis švarumas – viena būtinų sąlygų valstybės teikiamai paramai gauti.
Vyriausybių (ne vien A.Kubiliaus, bet ir ankstesnės Gedimino Kirkilo) malonė “Naujajam židiniui-Aidams” tikrai stulbinama. Štai 2008 m. vidutiniškai vienam leidybos projektui Kultūros ministerija skirdavo 12,6 tūkst. Lt, o “Aidų” projektams – vidutiniškai po 18,1 tūkst. Lt. 2009-aisiais, kriziniais metais, Kultūros ministerija vidutiniškai vieną knygą remdavo 9,8 tūkst. Lt., bet “Aidų” leidiniams vidutiniškai teko po 14,2 tūkst. Lt. Iš Privatizavimo fondo pernai vienam leidiniui vidutiniškai skirta po 12,4 tūkst. Lt, o štai “Aidų” leidiniams – vidutiniškai po 23,8 tūkst. Lt.
Normali “Aidų” praktika tapo vieniems ir tiems patiems leidiniams finansavimą gauti kelerius metus paeiliui, nors įstatymai reikalauja, kad knyga turi būti išleista tais pačiais metais, kuriais jai išleisti skirti pinigai. O, tarkime, prof. A.Bumblausko “LDK enciklopedijos” pirmasis tomas, kuriam “Aidai” 2008 m. gavo 60 tūkst. Lt iš Lietuvos tūkstantmečio fondo, pernai – dar 30 tūkst. Lt iš to paties fondo, dar 39 tūkst. Lt iš Kultūros ministerijos bei nežinomą sumą iš Lietuvos istorijos instituto, iki šiol neišleistas!
Jei gauna mažiau – skundžiasi
Šiemet balansuodama biudžetą Vyriausybė paramą leidėjams sumažino iki 910 tūkst. Lt. “Aidams” iš jų teko 120 tūkst. Lt. Iš Kultūros ministerijos lėšų, iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo – dar 120 tūkst. Lt ir dar 92 tūkst. Lt iš Kultūros rėmimo fondo. Išeina, kad visoms leidykloms skiriamų pinigų dalis santykinai sumažėjo, vieninteliems “Aidams” padidėjo.
Nepaisant to, sausio mėnesį, kai SRTV fondas paskirstė rėmimo pinigus, “Aidai” apskundė jį Seimui, esą jiems duota per mažai. Nieko stebėtina, kad netrukus Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kuriame, priminsime, posėdžiauja “Naujojo Židinio-Aidų” redakcinės kolegijos narys ir leidžiamų knygų autorius M.Adomėnas, išsikvietė pasiaiškinti SRTV fondo vadovą Mykolą Karčiauską ir fondo tarybos pirmininkę Vaivą Žukienę. Tiesa, numatytas fondo skalbimas už per menką paramą “Aidams” gėdingai žlugo – kiti Seimo komiteto nariai, pamojavę “Aidų” leidiniais su M.Adomėno tekstais, priminė šiam nepainioti viešųjų ir privačių interesų.
Nors šiuo atveju, manytume, svarbus yra pats faktas, kad kitus doro ir sąžiningo gyvenimo mokyti nevengiantis, vakarietišku išsilavinimu besididžiuojantis politikas nesibodi savo finansinių reikaliukų tvarkyti taip, tarsi būtų banalus korumpuotas sovietmečio nomenklatūrininkas.
Komentarai (6)
Komentuoti
Loading ...
Tikri lietuviai-pinigus plauna
Savaitraščio „Veidas“ redaktoriui p. Gintarui Sarafinui
Vadovaudamasis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, prašau suteikti man atsakymo teisę ir galimybę paneigti klaidingą informaciją bei paskelbti artimiausiame „Veido“ numeryje tokį tekstą:
Savaitraščio „Veidas“ skaitytojai yra klaidinami šmeižikiškų ir nepagrįstų kaltinimų, jau kelintą kartą kartojamų mano adresu apžvalgininko A. Bačiulio straipsniuose.
Į A. Bačiulio pasipiktinimą Švietimo ir mokslo ministerijos surengto viešo konkurso rezultatais jau esu išsamiai atsakęs viešu laišku. (http://www.adomenas.lt/?id=1&nid=95)
Tęsdamas savo „tyrimą“, o iš tikrųjų – šališką ir, matyt, suinteresuotą puolimą – A. Bačiulis nauja melų ir šmeižto porcija neva „demaskavo“ intelektualų „grupuotę“. Tenka tik padėkoti autoriui už buvusių DPI bendradarbių ir bendraminčių profesinių pasiekimų išvardijimą, bet įžūlų, kolektyvinį kaltinimą „inteligentiška“ korupcija matyt turės ištirti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
Noriu pažymėti, kad 2006-2007 metais DPI direktoriumi buvo N. Gasparavičius, 2007-2008 metais – G. Uzdilaitė, o nuo 2008 metų DPI direktorė yra Rasa Kubilickaitė. Iki išrinkimo Seimo nariu (nuo 2006 metų), buvau DPI prezidentu. Pagal 2003 m. DPI įstatus, prezidentas yra „Instituto viešosios visuomeninės veiklos vadovas“, jo darbas neapmokamas. Tapęs Seimo nariu, dėl galimo interesų konflikto sustabdžiau savo, kaip DPI prezidento teisės. 2009 m. balandį, patvirtinus ir įregistravus naujus įstaigos įstatus, DPI prezidento institucija buvo panaikinta. Pagal LR Viešųjų įstaigų įstatymą ir įstaigos įstatus, DPI turi vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą-direktorių.
Šios savaitės „Veide“ (2010/06/28) A. Bačiulis užsipuolė leidyklą „Aidai“ ir vieną iš nedaugelio Lietuvoje kultūros leidinių – žurnalą „Naujasis Židinys-Aidai“, kurio redakcinėje kolegijoje turiu garbės būti. Didžiuojuosi ir tuo, kad mano straipsniai šiame žurnale spausdinami jau daugiau nei dvidešimt metų, nuo antrojo numerio, vos tik atkūrus jo leidimą nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.
Didelę dalį teksto A.Bačiulis skiria skaičiavimams, kiek lėšų ir kokiems projektams yra paskyręs Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Tenka priminti „Veido“ skaitytojams, kad šio fondo veikloje aš nedalyvauju ir niekada nedalyvavau, su jo lėšų skirstymu niekaip nesu susijęs. Kaip minėjau, esu “Naujojo Židinio – Aidų” redkolegijos, kuri aptaria tik tekstų turinį, narys, o leidykla „Aidai“ ir VšĮ “Naujasis Židinys – Aidai” yra visiškai atskiros įstaigos.
A. Bačiulis klysta ar klaidina skaitytojus net smulkmenose. Esu vienmandatėje Senamiesčio apygardoje išrinktas Seimo narys, o ne, kaip teigiama straipsnyje, premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas. A. Bačiulis teigia, kad SRTV fondą “Aidai” apskundė Seimui ir kad neva pasiaiškinti dėl to į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdį buvo iškviesta Fondo vadovybė. Šiais iš piršto laužtais teiginiais A.Bačiulis ir vėl klaidina skaitytojus, nes ŠMKK vadovas V. Stundys į komiteto posėdį SRTV fondo vadovybę pakvietė gavęs daugelio leidinių pasirašytą skundą. Buvo sudaryta komisija, kurios darbe aš nedalyvavau.
Deja, ilgametis „Veido“ apžvalgininkas ir leidinio redakcija nepaiso Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatos, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Melo ir neva tiesos mišiniu – anketinių ir biudžetinių duomenų bei iš piršto laužtų prielaidų mišrainei uždėjus šmeižikišką antraštę bei įžeidžiantį apibendrinantį sakinį mažiau atidiems „Veido“ skaitytojams norima sudaryti įspūdį, kad „kažkas su M. Adomėnu ir jo aplinka negerai“.
Pasitikiu nepriklausomomis valstybės institucijomis, kurios atsakys į dėl šių kaltinimų visuomenei kylančius klausimus. Kviečiu ir „Veido“ skaitytojus sulaukti jų žodžio, ir dar kartą primenu, kad vos tik išrinktas Seimo nariu dėl galimo interesų konflikto sustabdžiau savo kaip DPI prezidento teises. Šiuo metu esu likęs DPI steigėju, tai nurodau ir savo interesų deklaracijoje. DPI toliau dirba vadovaujamas kitų asmenų, o aš, eidamas Seimo nario pareigas niekada nesu priėmęs ar dalyvavęs priimant sprendimų, susijusių su mano privačiais interesais.
Kryžiaus keliai teisiesiems… Kai grįšiu į Tėvynę, užsiprenumeruosiu būtent Katalikiškos pasaulėžiūros spaudą, apie kurią gavau reklamos, dėkui. Kartu kryžių nešti lengviau. Palaikau p.M.Adomėną.
Bobų pletkai, o ne žurnalisto tyrimas. Informacija apie valstybės paramą leidybai yra viešai prieinama. Tuos dokumentus rimčiau panagrinėjęs žurnalistas ten atrastų daug stambesnių žuvų, nei čia įvardinti. Tik vargu ar būta čia apskritai būta tyrimo. Užsakomasis politinis straipsnis.
siaubas, net ir bačiulis, kurį laikiau inteligentišku žurnalistu, kaip nusirito. Plaka viską į vieną, neatskiria informacijos ir savo komentarų- vaizdas toks, kad kokybiškai žurnalistikai Lt atėjo paskutinioji.
Galima ir reikia kritikuoti pinigų skyrimą dpi, bet kuo čia dėta leidykla ir naujasis židinys? Jie jau seniai gauna panašią (mažą) paramą iš valstybės kaip ir kitos leidyklos ir žurnalai, ir adomėnas su ališausku čia niekuo dėti. Kultūros barai ir metai, nž konkurentai kasmet gauna apie dvigubai daugiau — kieno čia mafija?
atsirūgs jums šitos rašliavos — patys išeisit į valdžią ar pan. ir apie jus kiti užsakomi žurnalistai pils purvą
inteligentėlių mafija