Iki šiol Lietuva yra gavusi per 20 mlrd. Lt Europos Sąjungos finansinės paramos. Beveik tiek, kiek sudaro metinis mūsų šalies biudžetas. Kitaip tariant, pagalbą gavome milžinišką. Ir tai dar ne viskas – dar panašiai tiek gausime. Taigi išsivysčiusios šalys mums sudarė šiltnamio sąlygas didinti pažangą ir vytis Vakarų Europos pragyvenimo lygį bei gyvenimo kokybę. Jei visus tuos 20 mlrd. padovanotų litų būtume panaudoję išmintingai, šiandien mūsų valstybė atrodytų visiškai kitaip, nei atrodo. Kitaip tariant, būtų jau aukštesnėje lygoje.

“Mano manymu, Lietuva tikrai efektyviai, protingai, maksimaliai naudingai panaudojo tik apie 10 proc. jau gautos ES finansinės paramos”, – teigia Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Tokia išvada tikrai sukrečia.

Beje, taip mano ne jis vienas. Verslininkas, bendrovės “Garlita” direktorius Juozas Martikaitis taip pat įsitikinęs, kad Lietuva milijardus litų, gautų iš ES, panaudojo neefektyviai, tai yra išleido juos “vėjiniams” arba “minkštiems” projektams. Kartu jis paprašė prezidentės Dalios Grybauskaitės ieškoti būdų, kaip pakoreguoti ES paramos skirstymą, kad bent tie pinigai, kuriuos gausime ateityje, nebūtų panaudoti “vėjiniams” projektams ir nenueitų vėjais, o kad iš tos likusios ES finansinės paramos būtų galima sukurti kuo daugiau darbo vietų ir stiprinti šalies pramonę bei technologinę pažangą.

Žinoma, esama ir pakankamai daug optimistų, kurie tikina, kad nelabai svarbu itin efektyviai panaudoti ES skiriamas lėšas, svarbiausia, kad jos lieka Lietuvoje ir kad jos įsisavinamos skirtinguose sektoriuose. Tačiau tai primityvūs išvedžiojimai ir kažkokia sovietinė filosofija. Sovietiniais metais buvo įprasta lėšas “įsisavininti”, nemaža dalis Lietuvos gyventojų, ypač prieinančių prie ES lėšų ir jų skirstymo, mano, kad panašiai reikia elgtis ir su ES finansine parama, tai yra “įsisavinti”, todėl ir rengiama begalė keisčiausių mokymų, kursų, vykdomi netikėčiausi projektai, leidžiami absurdiškiausi leidiniai, kuriamos beviltiškos programos, perkami nereikalingi pirkiniai, žemdirbiams neretai pinigai mokami už nesąmones, tai yra kad jie nebedirbtų žemės, ir pan. Nors dokumentuose viskas atrodo gražiai, tačiau realybėje tai vėjai ir niekalai.

Kartu negalima užmiršti ir to, kad dalis ES paramos apskritai pavagiama, ypač tose srityse, kuriose jos panaudojimą sunkiau sunkontroliuoti, – stretegijų, programų rengimo, statybų, įvairių idėjų (tarkime, žaliųjų) skleidimo ir kt. Bet tie įsisavintojai turėtų žinoti, kad jie nuskriaudė tūkstančius žmonių. Juk ekonomistai yra apskaičiavę, kad iš milijardo litų galima sukurti per 20 tūkst. naujų darbo vietų. Gavome 20 mlrd. Lt. Taigi naujų darbo vietų galėjo būti 400 tūkst. Bet nėra. Ačiū įsisavintojams ir ES lėšų skirstytojų abejingumui.