Ar šiaurinės magistralės, reikalingos Visagino AE įrengimams iš Klaipėdos uosto pervežti, tobulinimas neprivers atidėti kitų kelininkų darbų? Ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, statysianti krantinę Suskystintų gamtinių dujų terminalui, turės iš ko finansuoti kitas uosto statybas? Apie tai „Veidas“ teiravosi susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio.

„VEIDAS“: Susisiekimo infrastruktūrai tobulinti tenka reikšminga dalis ES investicijų. Prognozuojama, kad 2014-2020 m. laikotarpiui jų bus skirta mažiau nei iki šiol. Kaip tuomet protingiau elgtis: mažinti vystymo tempus ar stengtis juos žūtbūt išlaikyti šalies biudžeto resursų sąskaita?
E.M.: Briuselyje tebevyksta intensyvios diskusijos dėl to, kaip turėtų atrodyti ES finansinė perspektyva. Šalys donorės įrodinėja, kad naujosios ES narės jau yra įgyvendinusios savo konvergencijos programą, todėl nebereikia tiek daug paramos jų infrastruktūroms vystyti. Šalys, kurios tų lėšų tikisi, dėsto savus argumentus, bet akivaizdu, kad galimybių investicijoms turėsime mažiau. Mano galva, Lietuvai svarbu išmokti naudoti kitokius finansinius modelius, pavyzdžiui – viešąją ir privačią partnerystę. Ką tik įsigaliojo didesni kelių mokesčiai sunkiasvoriam transportui – tai papildomos įplaukos į Kelių fondą, kurios irgi reikalingos tolygiam infrastruktūros vystymui. Apskritai sumenkę finansiniai srautai pareikalaus aiškiau susidėlioti prioritetus, kurių iki šiol buvo perdaug. Pagrindiniai prioritetai – tai du pagrindiniai transporto koridoriai: Rytų-Vakarų (IX B) ir Pietų-Šiaurės („Via Baltica“ ir „Rail Baltica“). Jiems vystyti ir turėtų būti nukreipiamos lėšos.
„VEIDAS“: Bet šiuo metu daugiausiai dėmesio šalyje skiriama energetiniams, o ne susisiekimo projektams. Ar tas ketvirtis milijardo, kurį iš kasmet menkstančio Kelių fondo ketinama skirti „šiaurinės magistralės“ nuo Klaipėdos iki Visagino tobulinimui, neatitolins kitų būtinų darbų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ atkarpos nuo Mauručių iki Marijampolės rekonstrukcijos?
E.M.: Kol neparengtas viso stambiagabaritinių krovinių pervežimo maršruto specialiusis planas, tiksliai nusakyti lėšų poreikio neįmanoma. Bet jam atsiradus esame įsipareigoję per trejus metus parengti maršrutą taip, kad pervežimai vyktų be kliūčių. Aišku, šiuo laikotarpiu kiti objektai gali nukentėti, nors kelio Klaipėda-Visaginas rekonstrukcijos lėšų poreikis bus išdėstytas trejiems metams. Tačiau šiaurinė magistralė pravers ne vien Visagino AE statytojams: ji ir vėliau bus naudojama stambiagabaritinių krovinių gabenimui iš Klaipėdos uosto į Baltarusiją, kurioje vykdoma daug stambių statybų. O minėtas „Via Baltica“ ruožas yra vienas labiausiai apkrautų kelių Lietuvoje, jo rekonstrukcija numatoma 2014-2020 m. ES lėšų panaudojimo programoje.
„VEIDAS“: Senokai nieko negirdėjome apie projektą, žadėjusį tapti pirmąja viešos ir privačios partnerystės modelio taikymo kregžde Lietuvos kelių sektoriuje: Palangos aplinkkelį. Koks jo likimas?
E.M.: Atplėšus rangovų konkursui pateiktus vokus išaiškėjo, kad nė vienas pasiūlymas netenkino Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Mat skaičiuojamoji šio objekto vertė nustatyta 2009 m., kai kelių statybos darbai buvo atpigę 10-15 proc. O statyti reikia dabar, kai medžiagų ir darbo kaštai jau kitokie, be to, pastatytą kelią rangovas dar 25 metus savo lėšomis turės prižiūrėti. Bet derybos su geriausius pasiūlymus pateikusiais investuotojais vyko toliau, ir artimiausiu metu planuojama paskelbti konkurso nugalėtoją. Realūs darbai objekte turėtų prasidėti jau šįmet.
„VEIDAS“: Šiuo metu vyksta diskusijos, kaip protingiau elgtis su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uždirbamu pelnu: palikti jį uosto investicijoms, kad nereikėtų skolintis ir mokėti palūkanų, perduoti į valstybės biudžetą ar dalį atriekti Klaipėdos miesto ūkiniams ir socialiniams poreikiams. Kokia jūsų pozicija šių „dovio dalybų“ klausimu?
E.M.: Pritariu, kad visos valstybinės įmonės solidariai mokėtų dividendus į biudžetą. Kitas dalykas, kad kartais tos įmonės valdžios sprendimais verčiamos vykdyti sau nebūdingas ir iš anksto neplanuotas funkcijas. Štai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dabar įpareigota investuoti į Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą: pastatyti krantinę ir parengti terminalui būtiną laivakelį. Paėmus pusę direkcijos pelno į biudžetą, o iš likusių lėšų vystant terminalo infrastruktūrą, neleistinai nukentėtų kiti, anksčiau suplanuoti ir ekonominę grąžą direkcijai žadantys projektai. Norint, kad Lietuvos uostas išliktų konkurencingas Rytų Baltijos regione, investicijos jame yra būtinos. O direkcijos parama miestui anksčiau nebūdavo sisteminga ir labiau priklausydavo nuo miesto mero ir direkcijos vadovo tarpusavio susitarimų. Todėl parengėme Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektą, įtvirtinantį nuostatą, kad dalį pelno Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kasmet skirs miesto reikmėms. Vyriausybė šiai nuostatai pritarė, bet konkreti miestui teksianti pelno dalis dar nenustatyta.

Norint, kad Lietuvos uostas išliktų konkurencingas Rytų Baltijos regione, investicijos jame yra būtinos.