BFL

3 klausimai apie nuo sausio 1 d. įsigaliojusį Administracinių nusižengimų   kodeksą Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentei, Lietuvos teisės instituto direktorei dr. Jurgitai Paužaitei-Kulvinskienei

– Iš komentarų viešojoje erdvėje atrodo, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksą pakeitęs Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) yra orientuotas greičiau į prevenciją ar perauklėjimą nei į griežtesnes bausmes. Ar iš tiesų jis laisvesnis?

– ANK misija arba paskirtis yra užfiksuota bendrojoje dalyje ir joje nustatyta, kad pirmiausia jis skirtas ne bausti, bet apginti, antra – skatinti taikų žmogaus ir visuomenės narių sugyvenimą.

Žiūrint į pasikeitusią nuobaudų sistemą, kurioje atsisakoma administracinio arešto, specialiosios teisės atėmimo ir pagrindine nuobaudos rūšimi laikoma piniginė bauda, tai patvirtintų kodekso misiją – atkurti pažeistus santykius tarp pažeidėjo ir nukentėjusiojo bei visuomenės.

Naująją kodekso paskirtį rodo ir kitas faktas: jame nurodytos aplinkybės, kai asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn, anksčiau to neturėjome. Pirma aplinkybė yra mažai pavojinga veika, kai už ją numatytą atsakomybę galima įgyvendinti asmens netraukiant atsakomybėn, o pareiškiant žodinę pastabą, jei matoma, kad tai turės poveikį. Kita nauja aplinkybė – vadovavimasis klaidinga oficialia konsultacija. Jeigu asmuo padaro veiką iš anksto turėdamas viešojo administravimo subjekto konsultaciją, kuri buvo klaidinga, jis neturi atsakyti už pažeidimą. Visos naujos aplinkybės rodo, kad einama prie modernesnio požiūrio.

– Tačiau kai kas buvo ir sugriežtinta: nusižengimai dėl vairavimo išgėrus, narkotikų laikymo perkelti į Baudžiamąjį kodeksą. Kaip tai vertinate?

– Vienas iš uždavinių, kurį turėjo naujojo kodekso rengėjai, buvo suderinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės santykį. Peržiūrėti veikas, kurios gali būti kriminalizuojamos, ir jas perkelti į Baudžiamąjį kodeksą, nes pagal savo turinį jos yra pavojingos ir grėsmingos visuomenei. Galbūt ne visais atvejais pasisekė tai suderinti ir liko kai kurių netobulumų – tai dabar viešai komentuojami atvejai. Tačiau manau, kad jie bus pašalinti teisėkūros proceso metu.

– Kaip didelę naujojo kodekso problemą esate įvardijusi tai, kad jame nėra juridinių asmenų. Ką tai keičia?

– Čia reikėtų kalbėti apie iššūkį, ne prob-lemą. Jis susijęs su juridinių asmenų atsakomybe. Šiame kodekse atsakomybės subjektu nėra įvardijamas juridinis asmuo, yra tik fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų. Pozityvu tai, kad įtvirtinama asmeninė vaikų atsakomybė ir tėvai neatsako už vaikų padarytus pažeidimus. Vaikams iki 16 metų už nusižengimus taikomos Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme numatytos priemonės.

Tuo metu juridiniai asmenys yra išimti iš įstatymo taikymo sferos ir jų atsakomybė už nusižengimus reglamentuojama specialiais įstatymais taikant ekonomines sankcijas. Dabar mūsų teisės sistemoje yra per 25 specialių įstatymų, taikomų skirtingose srityse. Tokia fragmentacija galėtų būti sumažinta priėmus vieną teisės aktą. Tai iššūkis ateičiai, kurio šis kodeksas nesprendė.