O kaipgi kitaip – juk nuo pirmų dienų privalai būti ir gražus, ir švarus, ir sveikas. O kad neįgudusios “grožio salono” šeimininkės rankos nesudrebėtų, pateikiame keletą patarimų, kaip pasirūpinti mažuoju klientu.

Ne terlių maudynės

Kūdikėliai dar nesugeba išsitepti, bet tai visiškai nereiškia, kad jo maudyti nereikia skubėti. Naujagimių odelė būna padengta varškės pavidalo medžiaga, kuri saugo odelę nuo vaisių supančios vandeningos aplinkos gimdoje, būna pridžiūvę sekreto, išskyrų, kraujo iš gimdymo takų, o tai puiki terpė bakterijoms daugintis, kurių dar parsinešame ir iš ligoninės. Be to, pirmomis savaitėmis atsinaujina odelė. Ir visai nesvarbu, kur maudysite mažylį – vonelėje ar didelėje vonioje, svarbiausia, kad jis ten jaustųsi saugus.

• Vandens temperatūra turi būti ne mažesnė nei 37 ｰC šilumos. Tik atminkite – vanduo greitai vėsta, o pakarštinti jo negalima dėl galimo pavojaus nudeginti mažąjį maudalių. Todėl per ilgai vonioje neužtrukite. Jei naudojate švarų vandentiekio vandenį, vandens virinti tikrai nereikia. Šulinio vandenį reikėtų ištirti, ar nėra bakteriologinio užterštumo.

• Patalpos oro temperatūra. Būtų gerai, kad išneštas iš vonios kambario vaikutis nepatirtų didelio temperatūrų svyravimo, todėl pasistenkite, kad koridorius ir kambarys būtų tik vos vėsesnis už vonios kambarį. Pirmąjį mėnesį po maudynių dar galite užrišti ploną medvilninę kepurytę, ypač jei galvytę puošia plaukų kupeta, nes naujagimis garuojant vandeniui greitai atšąla, o sušalęs nemoka sušilti.

• Nešvarumai labiausiai kaupiasi tokiose vietose, kur mažiausiai tikimės: odos raukšlelėse po keliukais, ant kaklo ir šlaunų, pažastyse, delnuose, tarpupirščiuose ir už ausyčių.

• Nemaudykite, jei mažylis karščiuoja – pakaks nuprausti po tekančiu vandenuku ar apšluostyti drėgnu vystyklu. Jei kankina užsitęsęs kosulys, maudynės net gali paspartinti sveikimą, tik svarbu, kad patalpos temperatūra ir vanduo būtų pakankamai šiltas (tik ne per karštas!). Medikai rekomenduoja nemaudyti ir po skiepų dėl organizme vykstančių intensyvių imuninės sistemos procesų – skiepai ją apkrauna, o papildomas dirgiklis ir atvėsimas gali susargdinti mažylį. Tačiau jei apie tai pamiršote, nesigraužkite – nėra mokslinių įrodymų, kad maudynės būtų pakenkusios.

Pirmieji vonios draugai

Taip, taip – pulti šluoti vaikiškos kosmetikos lentynų tikrai nereikia. Kas kita, kai mažylis ūgtels – tuomet ir papildysite švaros artilerijos atsargas.

• Muilas paprastai tituluojamas švaros karaliumi. Tas tiesa, bet su kūdikėlio odele tegul draugauja ne dažniau kaip kartą per savaitę, nes jis ją išsausina. Taip pat rinkitės turintį neutralų pH (5,5), švelnų ir nedirginantį odos, nepažeidžiantį jos rūgštingumo, geriausia tokį, kuriame yra glicerino ar augalinio aliejaus.

• Specialus prausiklis ir pienelis ne prasčiau nuplauna odelę nei muilas, o išsausina gerokai mažiau. Beje, kai kurie prausikliai tinka ne tik kūnui, bet ir galvytei.

Žolės žolytės

Jų visai nebūtina pirkti, galite patys vasarą prisirinkti. Tik svarbu jų nepadauginti – vienam litrui vandens pakanka valgomojo šaukšto vaistažolių. Ir nepamirškite prieš vaistažolių vonią mažylio nuprausti muilu, kad suirtų apsauginė rūgštinė riebalų plėvelė, o aktyviosios medžiagos galėtų lengviau patekti į organizmą. Plaukioti reikėtų ne ilgiau kaip 10–15 min., o baigiant perpilti švariu vandeniu.

• Neramuolį išmaudykite kėčių, beržų, melisų, viržių, gysločių, bruknių lapų ar baltažiedžių notrelių vonioje. Taip pat galite į vandenį įlašinti valerijono arba įdėti diemedžio šakelę.

• Kenčiančiam dėl pilvuko dieglių tiks dilgėles ir ramunėles.

• Persekiojamam alergijos į vonelę pilkite lakišių, apynių, plūdenų, kėčių, jonažolių, kraujažolių ar varnalėšų nuopilo.

• Per silpno raumenų tonuso turėtojui tiks jonažolės, ajerai, vingiorykštės, eglių ir pušų spygliai. Kadangi į spygliuočių vonelę gali patekti sakų, kurie prilips prie vaiko kūnelio, juos lengvai nuplausite vaikišku muiliuku arba sodos tirpalu.

Išlipusį iš vandens dar drėkinti?

Nors vanduo šlapias, bet jis ne drėkina, o sausina odą. Todėl norėdami atkurti odos vandens ir riebalų balansą, po maudynių turime pasitelkti drėkinamąsias priemones.

• Kremas yra tirštas, todėl labiau tinka atskiroms kūno vietoms, pavyzdžiui, veidui ar užpakaliukui tepti – paprastai kremai turi savo paskirtį. Jei odelei trūksta drėgmės, tepkite drėkinamuoju kremu, o kai ne tik drėgmės, bet ir riebalų – riebiu.

• Pienelis ir losjonas – iš esmės tai tas pats, tik skirtingi gamintojai juos skirtingai vadina. Abu jie yra skystos konsistencijos, todėl lengvai pasiskirsto ant visos odos. Tiek vienas, tiek kitas turi ir odą drėkinančių medžiagų, ir riebalų, tik šių gerokai mažiau nei kreme. Drėkinamieji pieneliai ar losjonai efektyviausi iš karto po maudynių, kai oda dar šiek tiek drėgna. Tada jie lengviau pasiskirsto ant kūnelio ir geriau įsigeria. Prieš tepdami losjoną pašildykite delnuose.

• Hidrogelis panašus į pienelį ir losjoną, tik turi dar daugiau drėkinamųjų medžiagų.

• Aliejukas yra skystas, todėl jį lengva tepti ant išsausėjusios odelės. Nepamirškite – jį reikia gerai įmasažuoti. Priešingu atveju aliejukas neįsigeria, o tik trumpam padengia odą apsauginiu riebaliniu sluoksniu. Beje, paprastesnis jo naudojimo būdas – įpilti į vonelę. Jis vandens paviršių padengs plona plėvele, kuri baigus maudyti pasiliks ant mažylio kūno.

Bambutė – sveika ir švari

Jei auginate jau ne pirmą mažylį, turbūt pamenate, kad pirmagimio bambytės priežiūrai naudojote kalio permanganatą arba 70 laipsnių spiritą. Dabar tokio reikalavimo nėra – pakanka švaraus virinto vandenuko. Tačiau kol bambutė nėra sugijusi, nemažai medikų kelia rankas už kalio permanganatą – nors ir sausina odelę, jis dezinfekuoja, o vandenukas tik palaiko švarą. Stenkitės, kad neužgijusios bambutės nesiektų sauskelnės. O vėliau susidariusį šašą galite suminkštinti drėkinamuoju kremu, kad jis greičiau pats nukristų. Vieniems naujagimiams tai nutinka dar nesugrįžus iš gimdymo namų, kitiems tenka palaukti net 2–3 savaites.

Sveikoms akytėms pakaks vandenuko

Net jei akytės ir sveikos, pirmą mėnesį kas rytą teks išprausti ir jas. Kūdikis turi mažai ašarų, todėl natūraliai akys praplaunamos gana menkai. Virintame vandenyje suvilgykite vatos tamponėlį ir braukite nuo išorinio akies kampo vidinio link. Tik jokiu būdu ne atvirkščiai – taip gali išsiversti ašarų kanalėlio prieigos arba patekti infekcija.

Metas daryti manikiūrą

Net jei labai baisu, šios procedūros neatidėliokite – jūsų mažojo nagai auga greičiau, nei jums gali pasirodyti, o po jais gali prisikaupti nešvarumų, kurie, paskanavus kumštuko, mikliai nukeliaus į burnytę arba įsidrėskus sukels odos infekciją. Be to, per ilgi nagučiai gali nulūžti ar užsilenkti, o tai sukelia skausmą.

• Tinkamiausias laikas imtis manikiūro – kai mažylis ramus ir pavalgęs. Dar geriau – po maudynių, nes tuomet nagučiai būna išmirkę ir minkšti. Yra mamų, kurios įsigudrina tai daryti vaikui žindant – arba tai gali padaryti tėvelis.

• Naudokite žirklutes apvaliais galais, kad vaikučiui smarkiai pasisukus ar sujudėjus nesužeistumėte. Prieš procedūrą žirklutes galite dezinfekuoti paprastu ar salicilo rūgšties spiritu – apsidrausite nuo infekcijos, jei vis dėlto netyčia įkirptumėte.

• Kirpdami nagučius prilaikykite pirštukų pagalvėles, kad neįkirptumėte odelės. Nukirpto nagučio pirštuką paslėpkite savo delne. Rankų pirštų nagučių forma gali būti apvalesnė, o kojų kirpkite tiesiai, kad šie neįaugtų į odą.

• Jei sužeidėte pirštuką, tą vietą dezinfekuokite kalio permanganato arba briliantinės žalumos vandeniniu tirpalu, kuris negraužia. Jei pirštukas nesužeistas, vis tiek galite patepti salicilo spiritu (nepakenks – dėl nesusiformavusio odos barjero naujagimiams apskritai dažniau patenka infekcijos).