3 klausimai apie Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) ir jos pirmininko Romo Valentukevičiaus veiklą ir sprendimus „Transparency International“ Lietuvos skyriaus
vadovui Sergejui Muravjovui
– Kaip vertinate VTEK veiklą? Ar ši institucija nėra „neįgali“, ar ji atlieka savo funkcijas, o gal tik dirba politikams? Prisiminkime Vijūnėlės istoriją, Gretos Kildišienės „išteisinimą“. Galiausiai, ar sprendimai dėl politikų nepriimami pavėluotai, kai skandalai jau būna įsisiautėję?
– Kol neturėsime aiškių kriterijų, pagal ką matuojame tokių institucijų, kaip VTEK, sėkmę, bet koks VTEK veiklos įvertinimas gali tapti spekuliacijų objektu. Šiuo metu nėra visai aišku, pagal kokią sėkmės formulę veikia VTEK, kokius tikslus ji išsikelia pati sau. Ar galėtume pasakyti, kad savo veikla ji iš tiesų prisidėjo prie korupcijos mažinimo šalyje?
VTEK pernelyg dažnai tampa politikų jiems užkraunamų papildomų ir ne visai pamatuotų atsakomybių įkaite. Iš šono žiūrint, VTEK pagal savo palyginti nedidelius resursus kartais prisiima gana daug atsakomybių. Galbūt ji dažniau turėtų išmokti pasakyti „ne“. Jeigu turėtume viešai ir objektyviai nustatytus sėkmingos veiklos kriterijus, tokiai institucijai, kaip VTEK, būtų lengviau atsispirti bet kokiai galimai politikų įtakai, taip pat ir netiesioginei, ir galbūt neatsidurti situacijoje, kai visiškai to nesuvokdamas savicenzūruoji savo veiklą ir priimi vienokį, o ne kitokį sprendimą.
– Kaip vertinate bendrą Lietuvos politikų etikos suvokimą, sąmoningumą? Ar etika matuojama tik įstatymais, ar mokama laiku ir garbingai atsistatydinti, trauktis?
– Lietuvos politikų etikos suvokimas gerėja. Manau, vis daugiau politikų supranta, kad neverta įsivelti į kazuistinį pokalbį apie tai, ką sako įstatymai, o geriau prisiimti daugiau atsakomybės suprantant, kad žmonės, renkantys politiką, turi tam tikrų lūkesčių. Ir jeigu toks politikas veikia nepakankamai skaidriai ar negali atsakyti į visus klausimus tinkamai ir laiku, geriau trauktis ir parodyti gerąjį pavyzdį. Vargu ar galime manyti, kad etika turi būti visą laiką nuleista tik įstatymu iš viršaus.
Svarbu pabrėžti ir itin svarbų politinių partijų vaidmenį, nes jos labai aiškiai gali pasakyti, pagal kokius etikos standartus jų nariai turėtų elgtis. Partija greičiau negu bet kas kitas gali sureaguoti – pasakyti, kad jos narys elgiasi neetiškai, ir aiškiai parodyti, jog partija toleruoja tik etišką elgesį.
– Ar VTEK pirmininkas turėtų vienašališkai priimti sprendimus komisijos vardu?
– Atsakymas aiškus. Pirmininkas neturėtų vienašališkai priimti sprendimų komisijos vardu. Klausimas, kodėl taip gali nutikti. Šis klausimas visų pirma skirtas VTEK ir jos pirmininkui, bet labai svarbu, ko gi mes iš tos komisijos tikimės. Matyt, kartais tikimės greitos, žaibiškos reakcijos, kai galbūt skubėti reikėtų lėčiau.
Dažnai iš komisijos turime tikėtis ne vien sprendimų, bet ir siūlymų, kaip reikėtų elgtis panašiose situacijose. Iš stebėsenos įstaigų norėčiau išgirsti daugiau aktyvių siūlymų, kaip reikėtų tinkamai veikti, kaip geriau suvaldyti su korupcija susijusias rizikas, kad ateityje tam tikrų dalykų net nereikėtų svarstyti. Nes žmonės, suvokdami gaires, kaip turėtų elgtis, turėtų stengtis išvengti situacijų, kurios būtų svarstomos VTEK arba kitose institucijose.