Nuo 2013 m. liepos Lietuva turės unikalią galimybę tapti ES, vienijančios 500 mln. žmonių, lydere. Pirmininkavimas parodys, kiek per 23-ejus nepriklausomybės metus subrendome kaip valstybė.

Darbotvarkė: finansų subalansavimas, ūkio augimas, energetika
„Jau beveik devynerius metus naudojamės ir nepamatuojamais narystės pranašumais – taikos bei bendrų vertybių erdve, bendrąja rinka su bendrais standartais, ir pamatuojamais – iš ES biudžeto gauname septynis kartus daugiau, nei į jį įmokame. Tad pirmininkavimo pareiga yra tik palyginti nedidelis įnašas mainais už milžinišką naudą, kurią teikia priklausymas unikaliai Europos valstybių šeimai“, – sako Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje ambasadorius Raimundas Karoblis.
Pagrindiniai prioritetai, pasak ambasadoriaus, per pusmetį nepakis, tad galime būti tikri, kad didžioji dalis temų bus tos pačios, kurias ES darbotvarkėje matome dabar. ES turės toliau ieškoti būdų, kaip užtikrinti ekonomikos augimą, didinti užimtumą, gilinti bendrąją rinką, stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą. Tai temos, kurias kaip pirmininkavimo prioritetus yra nustatęs Lietuvos Seimas.
ES Tarybos darbo programoje pirmininkaujant Airijai, Lietuvai ir Graikijai kaip tik ir numatomos priemonės atkurti pasitikėjimą ES ekonomika. Taip pat daug dėmesio bus skiriama teisės aktams, įgyvendinantiems daugiametį ES biudžetą, “Europa 2020″ strategijai, bendros skaitmeninės rinkos kūrimui. Ypač svarbu, kad per šių trijų šalių pirmininkavimą bus skiriamas dėmesys ir Lietuvai aktualiems ES energijos vidaus rinkos kūrimo, energetinių salų panaikinimo, energetikos ir transporto infrastruktūros plėtojimo, ES energetikos politikos išorinio matmens stiprinimo klausimams.
Kaip teigia Užsienio reikalų ministerijos (URM) Pirmininkavimo ES Tarybai departamento direktorius Remigijus Motuzas, tarp kitų svarbių Europai temų Lietuva didesnį dėmesį skirs Rytų kaimynystės klausimams, veiksmingai išorės sienų apsaugai ir Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimui.
Lietuvos pirmininkavimas bus ypatingas tuo, kad teks itin didelis teisėkūros aktų skaičius: 2013-ieji yra paskutiniai metai prieš rinkimus į Europos Parlamentą ir Europos Komisiją, tad turės būti baigiama suplanuota teisėkūros programa. „Komisija ketina pateikti apie 50 naujų teisės aktų, o iš viso Lietuva turės vadovauti deryboms dėl daugiau kaip 500 būsimųjų ES įstatymų – iš mūsų tikimasi, kad iki dešimtadalio jų pirmininkaudami sugebėsime paversti susitarimais. Suprantama, kai kuriuos iš jų Lietuva laiko prioritetiniais ir dės daugiau pastangų siekdama sutarimo, bet pirmininkaujančios šalies pareiga bus užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų priimami kuo sklandžiau ir kad į visų valstybių narių interesus būtų kuo geriau atsižvelgiama“, – aiškina Lietuvos nuolatinis atstovas ES.

Daugiau lėšų sau prašyti negalime
Mūsų šalies pirmininkavimui teks atsakingas ES daugiametės finansinės programos 2014–2020 m. reglamentų ir kitų įgyvendinamųjų teisės aktų užbaigimas. Tai svarbu tam, kad būtų galima pradėti programų finansavimą jau nuo 2014 m. sausio 1 d.
Pasak ambasadoriaus R.Karoblio, pirmiausia, ką reikėtų pasakyti, yra tai, ko Lietuva negali tikėtis – tai išsiderėti daugiau lėšų sau: „Priešingai: pirmininkavimas yra pareiga derinti visų valstybių narių interesus. Be to, sprendimus dėl pinigų turės priimti valstybių vadovai, o ne ES Taryba. Reikia tikėtis, kad tai įvyks jau pirmąjį 2013 m. ketvirtį. Tačiau kad šie politiniai įsipareigojimai virstų tikrais mokėjimais, ES Taryba dar turės priimti kelias dešimtis teisės aktų. Kol kas sunku pasakyti, kokia bus prieš Lietuvą pirmininkaujančios Airijos pažanga, bet gali būti, kad Lietuvai teks vadovauti deryboms dėl maždaug 50-ies reglamentų, skirtų įgyvendinti suderėtam daugiamečiam ES biudžetui įgyvendinti.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.