Europos Sąjungos ekonomikos augimas ir konkurencingumas, skaitmeninė ir globali Europa – tokius uždavinius sau išsikėlė šį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Latvija. Tačiau šiuos planus greičiausiai koreguos nestabili ES ekonomika ir įtempta tarptautinė padėtis.

Dovaidas Pabiržis

Pernai Rygoje pagaliau pradėjusi veikti naujoji Latvijos nacionalinė biblioteka „Šviesos pilis“ pusei metų taps švyturiu ir visai Europos Sąjungai – būtent čia vyks Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai renginiai. Tačiau greta fasadinės pirmininkavimo pusės laukia ir sunkus darbas – gerinti iš nuosmukio lėtai besivaduojančią ES ekonomiką bei mėginti sureguliuoti teberusenantį konfliktą Ukrainoje.

Dažnai sakoma, kad pirmininkavimo rezultatus išmatuoti keblu, nes šis procesas yra tarsi estafetė: perimi jos lazdelę, stengiesi savo distancijoje pasirodyti kaip galima geriau ir perduodi ją toliau kitiems. Latvija pirmininkavimo ES Tarybai pareigas perėmė iš Italijos, o liepą ateis Liuksemburgo eilė.

Nepaisant to, dažnai pabrėžiama, kad Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2013-ųjų antrąjį pusmetį buvo itin sėkmingas: priimti net 147 teisės aktai, patvirtintas septynmetis ES biudžetas, o netrukus po Vilniuje vykusio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo prasidėjo ir Euromaidano protestai, nulėmę Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą bei tolesnes permainas šioje šalyje.

Bene svarbiausias pusmečio įvykis Latvijoje taip pat bus susijęs su Rytų partneryste: gegužės pabaigoje čia vyks pirmasis nuo 2013 m. Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame tikimasi reikšmingų sprendimų, tarp jų ir galimo vizų panaikinimo ar liberalizavimo Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos piliečiams.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.