Statistikos departamento pateikto išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį šių metų  ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies BVP išaugo 3,9 proc. Iš pirmo žvilgsnio, šis rodiklis atrodo ne taip jau įspūdingai 2011 metų kontekste, tačiau aimanuoti tikrai nėra pagrindo.

Atvirkščiai, svarbiausių Lietuvos ekonomikos sektorių padėtis yra stabili ir formuoja teigiamus ateities lūkesčius.
Antai 2012 m. kovo mėn. šalies pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis buvo 5,8 proc., pirmąjį šių metų ketvirtį – 3,9 proc. didesnė nei prieš metus. Nors euro zonos valstybių skolų krizė toli gražu nesibaigė, mūsų verslininkai didino eksporto tiek į Vakarus, tiek į Rytus apimtį. Beje, šių metų pradžioje eksporto į Europos Sąjungą plėtra net pranoko prekių išvežimo į NVS šalis augimo tempus. Nepaisant susitraukusios daugelio euro zonos valstybių (išskyrus Vokietiją) paklausos, lietuviškos kilmės eksportas tebėra konkurencingas sąnaudų ir kainų požiūriu.
Artimiausiais mėnesiais privalome būti pasirengę nepageidautiniems apdirbamosios pramonės produkcijos pokyčiams, kuriuos lems ne fundamentalios, o techninės priežastys. Turime omenyje didžiausią istorijoje įmonės Orlen Lietuva remontą nuo balandžio 30 d. iki birželio 3 d., kuomet gamyba bus visiškai nutraukta. Vasario mėnesį net nedidelis, „taktinis“ bendrovės remontas atsiliepė bendriesiems sektoriaus veiklos rodikliams, tad ką bekalbėti apie dabartinės rekonstrukcijos įtaką. Kita vertus, tokios priverstinės pertraukos yra natūrali verslo veiklos dalis ir nėra priežasčių dėl to jausti apmaudo.
Geriau nei patenkinamai reikia vertinti ir mažmeninės prekybos įmonių apyvartos rodiklius, kurie yra vidaus rinkos situacijos „lakmuso popierėlis“. Prekybos postūmį sausio ir vasario mėnesiais buvo galima aiškinti senatvės pensijų atstatymu, po Kalėdų įprastu prekių išpardavimu ir net iš dalies Snoro banke laikytų ir kompensuotų indėlių panaudojimu vartojimo tikslais. Visgi mažmeninė prekių apyvarta spartėjo ir kovo mėnesį, o tai jau vertėtų grįsti ne vienkartiniais ar atsitiktiniais, o ilgesnės trukmės makroekonominiais veiksniais.
Žvalesnę verslo būklę pirmąjį šių metų ketvirtį netiesiogiai atspindi ir nacionalinio biudžeto pajamų surinkimas. Keičiasi ir valstybės institucijų retorika. 2011 metais Finansų ministerijos pranešimuose spaudai vyraudavo biudžeto pajamų palyginimo su ankstesniuoju laikotarpiu informacija, tuo tarpu šiemet faktinių įplaukų rodikliai vis drąsiau lyginami su planuojamais. Nenuostabu – bent jau kol kas prognozuotuosius biudžeto pajamų surinkimo dydžius pavyksta pasiekti ir net pranokti. Vienintelė išimtis – „lengvas“ PVM plano neįvykdymas, tačiau tai lėmė ne vangus vidaus vartojimas,  o daugiau kaip trečdaliu išaugę PVM grąžinimo tempai.
Žinoma, priekabia akimi galima pastebėti ir ne tokių džiugių tendencijų. Viena iš jų – kur kas prastesni nei pernai atskirų transporto sektorių veiklos rezultatai. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, sumenko krovinių vežimas geležinkelių transportu ir krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Tam tikru mastu krovą „nusinešė“ Rygos ir Ventspilio uostai, kuriuose smarkiai ūgtelėjo perkrautas naftos produktų ir anglies kiekis.
Vis dėlto bendroji Lietuvos ekonomikos raidos trajektorija teikia peno optimizmui ir jos neturėtų išmušti iš vėžių pastaruoju metu gana prieštaringos JAV ir Europos Sąjungos verslo naujienos. SEB banko skelbtos 2012 m. ir 2013 m. BVP plėtros prognozės – atitinkamai 2 proc. ir 3 proc. – kol kas nekeičiame.