Kas dvidešimta moteris yra nepatenkinta savo krūtinės išvaizda ir norėtų praverti plastinės chirurgijos kabineto duris. Tokie prieš porą metų Didžiojoje Britanijoje atliktų sociologinių tyrimų rezultatai – labai gera žinia plastikos chirurgams, jau atsigaunantiems po 2008 ir 2009 metų, kai jų pacientų gretos buvo sumenkusios per 20 proc. Praėjusių metų pasaulinė statistika liudija plastikos chirurgijos industriją vėl paaugus 5 proc. ir, JAV televizijos kanalo CNBC duomenimis, pernai pasiekus 36 mlrd. JAV dolerių apimtį.
Prieš beveik šimtą metų paplitusi kaip medicininės pagalbos priemonė karuose sužalotiems ir subjaurotiems kariams, dabar plastinė chirurgija tik menkute dalimi atlieka medicininę funkciją, o didžioji dalis skalpelių darbuojasi vien estetiniais sumetimais. Grožio chirurgijos populiarumo priežastys akivaizdžios ir ekonomistams, ir psichologams: vadinamoji pokario kūdikių bumo karta (gimusieji 1946–1964 m.) jau yra pasiturinti ir jaučia vis ryškesnius kūno senėjimo požymius; jiems ant kulnų jau lipa ir jaunesnės kartos, kurios gimė apsuptos gražaus kūno kultą propaguojančios žiniasklaidos ir reklamos vaizdų.
Tačiau psichologai perspėja: grožio operacijos nepadeda sustiprinti vidinio savivertės jausmo, kurio stiprumas ir lemia – laimingas žmogus ar ne. Greičiau priešingai: nesusitaikymas su tuo, kokius mus sukūrė gamta, ir dirbtinis savęs dailinimas tik dar labiau išblaško vidinę ramybę ir pasitikėjimą, nes atlikus plastinę operaciją vertinimas perkeliamas svetimoms akims – juk tik dėl jų, dėl noro būti gražesniam ir taip labiau patikti aplinkiniams ir ryžtamasi iškęsti sudėtingas operacijas.

Plinta visame pasaulyje

Kol kas grožio operacijų lyderiai pasaulyje yra amerikiečiai – JAV per metus atliekama daugiau negu 3 mln. plastinių operacijų, toliau rikiuojasi Kinija, Brazilija ir Indija. Tačiau pastarųjų grožio klinikose chirurgo skalpeliui atsiduoda ne tik šių šalių gyventojai. Pavyzdžiui, Brazilija laikoma visos Lotynų Amerikos plastikos chirurgijos centru, o į Indiją tris kartus nei namie pigesnių operacijų atlikti vyksta nemažai britų ir kitų europiečių.
Prasidėjusi užatlantėje kaip Holivudo žvaigždžių ir kitų įžymybių bei turtuolių mada, prieš gerą dešimtmetį plastinė chirurgija pasaulyje pradėjo plisti nežmonišku greičiu – kasmet grožio procedūrų skaičius didėdavo po 20 proc. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos rinkos tyrimų bendrovė “Key Note” suskaičiavo, kad vien šioje šalyje krūtų korekcijos operacijų nuo 2004 iki 2008 m. padaugėjo 113 proc.
Neatsilieka ir Azija: britų tansliuotojo BBC žiniomis, vienokiomis ar kitokiomis plastikos chirurgų paslaugomis jau yra pasinaudojusi kas antra Pietų Korėjos gyventoja, o plastikos chirurgų skaičius Seule per dvejus metus nuo 2007 iki 2009 m. padvigubėjo.
Beje, kūną uoliai gražinasi net ir tos moterys, kurios kasdienybėje jį visiškai dengia žemę šluojančiais apdarais. Štai ne tik akių vokų, lūpų korekcijos ar raukšlių patempimo, bet ir krūtų didinimo, riebalų nusiurbimo operacijų Libano sostinėje Beirute, kuris laikomas arabų pasaulio plastinės chirurgijos centru, kasmet daugėja po 15–20 proc. Įdomiausia, kad moterų kūną nuo svetimų akių saugančioje kultūroje pritapo ir kiti vakarietiški plastinės chirurgijos propagavimo būdai – tokie kaip realybės šou, rodantys kūno pokyčius prieš ir po chirurgų įsikišimo. Kaip tai pademonstruoti arabų šalyje? Išeitis rasta: TV šou dalyvės publikai pasirodo apsirengusios smarkiai prigludusiais, tačiau visiškai nepermatomais juodais drabužiais, primenančiais visą kūną nuo pėdų iki ausų dengiantį maudymosi kostiumėlį.
Telieka pridurti, kad nuo pasaulinių tendencijų nė trupučio neatsilieka ir Lietuva – nei per dešimtmetį trigubai išaugusiu plastinių operacijų skaičiumi, nei jų propagavimu: šiuo metu stulbinančių pacientų permainų šou projektus įgyvendina net dvi konkuruojančios Lietuvos komercinės televizijos.

Psichologai vertina skeptiškai

Kodėl žmonės visame pasaulyje nebegali susitaikyti su tokiu savo kūnu, kokį sukūrė gamta ar pavertė bėgantis laikas? Kodėl visos moterys nori vienodų krūtų, raukšlių savo veide bijo jau ir vyrai, o riebalai ant liemens ar sėdmenų trukdo gyventi tiek vieniems, tiek kitiems?
Atsakymų pateikia daug kas – nuo filosofų, tokių kaip Michelis Foucault, savo garsiojoje “Seksualumo istorijoje” paaiškinęs, kad seksualumas praėjusiame šimtmetyje įgavo milžinišką galią, iki šiuolaikinių psichologų, neabejojančių, kad įvairioms žiniasklaidos priemonėms intensyviai propaguojant vienodus grožio ir seksualumo standartus silpnesnės psichikos žmonės pradeda jaustis nuskriausti ir nelaimingi, jei jų kūnas tų standartų neatitinka.
Tačiau psichologai ir psichiatrai perspėja: dirbtinai padailintas kūnas laimės jausmo nesustiprina. Psichoterapeutas Olegas Lapinas primena, kad daugybę plastinių operacijų per savo gyvenimą patyręs Michaelas Jacksonas laimingas netapo, nes jam taip ir nepasisekė virsti tuo, kuo svajojo – baltaveide dailia mergina mažu smakriuku ir putliais skruostukais.
“Taip, tobulą krūtinę su chirurgo pagalba susikūrusi moteris gali sulaukti daugiau vyrų dėmesio. Bet ar dėl to ji taps laimingesnė savo šeimoje, ar dėl to ją pradės labiau vertinti artimiausia aplinka? O juk būtent to visi žmonės ir trokšta”, – svarsto specialistas.
Jis paaiškina moksliškai: žmogus yra tuo laimingesnis, kuo stipresnė jo vidinių koordinačių sistema, o išvaizda priklauso kitai – išorinių koordinačių sistemai. “Savigarbos, pasitikėjimo savimi plastikos chirurgo skalpelis nesukurs”, – įsitikinęs O.Lapinas.
Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė visų pirma pabrėžia skirtingas plastinių operacijų priežastis. “Jos būtinos žmonėms, kurių veidas nukentėjo per avariją, vaikams, patyrusiems apsigimimų traumas. Tačiau esama ir tokių plastinių operacijų, kaip riebalų nusiurbimas, krūtų padidinimas ir nežymių išvaizdos defektų tobulinimas, kurios psichologinę būklę gali ne pagerinti, o pabloginti, nes čia jau susiduriame su narcisizmo ir įkyrių būklių neuroze: jausdamas nevisavertiškumą ir nesuvaldomą įtampą žmogus tikisi, kad pakeitus išvaizdą tai sumažės”, – aiškina specialistė.
Tačiau, pasak jos, šie dalykai niekaip nesusiję, nes vidiniai kompleksai nyksta tada, kai keičiasi jų kamuojamo žmogaus santykiai su kitais, kai jis išmoksta atsipalaiduoti, susidraugauja su savimi.

Box1
Plastinės chirurgijos istorija

Rekonstrukcinės chirurgijos tėvyne laikoma Indija, kur dar VI amžiuje prieš Kristų chirurgijos protėviu laikomas Sushurta aprašė įgimtų defektų koregavimo techniką. Mūsų eros metais ši technika paplito arabų pasaulyje ir per jį pasiekė Europą. Plastinės chirurgijos užuomazgų taip pat būta senovės Egipto ir Romos civiliazcijose.
XV–XIX a. įvairūs britų, italų gydytojai, keliavę po Indiją, aprašė ten matytas rekonstrukcines operacijas, kai kuriuos metodus bandė taikyti savo tėvynėje. Tačiau tik XX a. pradžią, kai buvo atrasti antibiotikai ir efektyvios anestezės būdai, galima laikyti tikruoju plastinės chirurgijos startu.
Pirmuoju estetinės chirurgijos pacientu pasaulyje laikomas britų armijos karys Walteris Yeo – šiam kare sužalotam vaikinui 1917 m. buvo atlikta veido odos persodinimo operacija. Ją atliko šiuolaikinės plastinės chirurgijos pradininku laikomas ir dar daugybę metų po to kopijuotas britų gydytojas Haroldas Gilliesas, smarkiai apdegusią paciento veido odą pakeisdamas sveikos odos gabalais nuo kitų kūno vietų.
Iš pradžių taikyta tik kaip medicininė priemonė pagelbėti sužalotiems (ypač kare nukentėjusiems) ar įgimtų defektų turintiems žmonėms, po Antrojo pasaulinio karo plastinė chirurgija pradėjo plisti kaip grožio kūrimo priemonė, ypatingą pagreitį visame pasaulyje įgavusi pastarąjį dešimtmetį – kūno grožio kulto suklestėjimo laikmečiu.

Box2

Šalys, kuriose atliekama daugiausiai plastinių operacijų (skaičius per metus, mln.)
JAV    3
Kinija    2,5
Brazilija    2,2
Indija    2
Meksika 1,8
Šaltinis: Tarptautinė estetinės plastinės chirurgijos draugija; 2009 m. duomenys

Populiariausios plastinės chirurgijos operacijos pasaulyje (skaičius per metus, mln.)
Riebalų nusiurbimas    1,6
Vokų plastika    1,4
Pilvo plastika    1,1
Krūtų pakėlimas    0,8
Ginekomastijos (vyrų krūtinė, panaši į moterišką) gydymas    0,6
Krūtų didinimas    0,5
Nosies korekcija    0,5
Krūtų mažinimas    0,4
Veido odos patempimas    0,2
Ausų korekcija    0,2
Šaltinis: Tarptautinė estetinės plastinės chirurgijos draugija; 2009 m. duomenys

Populiariausios estetinės procedūros pasaulyje (skaičius per metus, mln.)
Botulino toksino injekcijos    2,8
Plaukų šalinimas lazeriu    1,8
Gydymas intensyviu šviesos spinduliu    1,1
Odos šlifavimas kristalais    0,5
Kojų venų gydymas injekcijomis    0,4
Hialurono rūgšties injekcijos    0,3
Autoriebalų injekcijos    0,2
Odos šlifavimas lazeriu    0,2
Kojų venų gydymas    0,2
Šaltinis: Tarptautinė estetinės plastinės chirurgijos draugija; 2009 m. duomenys